Tai numatantį projektą kadenciją baigianti sostinės taryba svarstys paskutiniajame posėdyje kitą savaitę.
Kaip BNS sakė Vilniaus tarybos sekretorius Miroslavas Monkevičius, suteikti šį titulą buvusiam socialdemokratų vadovui nusprendė kadenciją baigianti valdančioji dauguma.
„Teikti nominacijas gali bet kas - kai kada tai būna visuomeninės organizacijos, kai kada asmenys, asmenų grupės. Šiuo atveju po teikimu pasirašiusios valdančiosios daugumos frakcijos“, - sakė jis.
M.Monkevičius patvirtino, kad pagal nerašytą taisyklę, asmenys Vilniaus garbės piliečiais jiems mirus skelbiami praėjus ne mažiau nei penkeriems metams po mirties.
BNS žiniomis, projektą paskelbti A.M.Brazauską garbės piliečiu inicijavo kadenciją baigiantis meras Artūras Zuokas, iniciatyvą parėmė ir dalis kadenciją baigiančios tarybos opozicijos atstovų.
Prezidentas A.M.Brazauskas mirė 2010 metų birželio 26 dieną. Lietuvos prezidento pareigas jis ėjo 1993-1998 metais, o 2001-2006 metais buvo Vyriausybės vadovu.
Nepriklausomybės judėjimo laikotarpiu, 1988-1990 metais A.M. Brazauskas vadovavo Lietuvos komunistų partijai.
Vilniaus garbės piliečiais paskutinįkart 2013-aisiais paskelbti poetas ir vertėjas, JAV Jeilio universiteto profesorius Tomas Venclova bei Izraelio prezidentas Shimonas Peresas.
Šis titulas 1996-aisiais taip pat yra suteiktas buvusiam JAV prezidentui Ronaldui Wilson Reaganui bei buvusiam Islandijos užsienio reikalų ministrui Jonui Baldvinui Hannibalssonui, 2000-aisiais garbės piliečiais tapo monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas ir dirigentas bei violončelininkas Mstislavas Leopoldovičius Rostropovičius, 2001-aisiais - buvęs JAV Atstovų rūmų pirmininkas Johnas Dennis Hastertas ir Nobelio premijos laureatas, poetas Czeslawas Miloszas, 2002-aisiais - poetas Justinas Marcinkevičius, 2003-iaisiais - buvęs JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Zbigniewas Brzezinskis, 2006-aisiais - matematikos profesorius Jonas Kubilius, 2012-aisiais - architektas ir dainininkas Algirdas Kaušpėdas.