„Kai yra sutariama dėl planų, iš esmės visi tikimės, kad šalys narės vykdys tai, dėl ko buvo sutarta. (…) Labai svarbu, kad šalys suprastų, jog kolektyvinei gynybai visi turi skirti savo indelį tam, kad tai veiktų“, – kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais Briuselyje ketvirtadienį akcentavo admirolas.
Šie įsipareigojimai, pasak jo, susidaro iš personalo plėtros ir tobulinimo, technikos pirkimų, investicijų į infrastruktūrą, karinį mobilumą.
„Daugeliu atveju vis dar labai sunku transportuoti karinę įrangą ir amuniciją per Europą, – o mes juk norime gebėti pervežti amuniciją krizių metu taip lengvai, kaip transportuojame maistą Europoje. Tam svarbu dirbti NATO ir ES drauge“, – paaiškino R. Baueris.
Aljanso komiteto pirmininko teigimu, NATO „ilgai buvo „911“ organizacija.
„Kalbant apie kolektyvinę gynybą, mes skambindavome į centrinę būstinę, kad yra problema, o tada tikėdavomės, jog NATO reagavimo pajėgos atvyks taip greit, kaip įmanoma, į vietą. Kitaip tariant, tu turi problemą, o kažkas kitas atvyksta tavęs gelbėti“, – kalbėjo admirolas.
Vis dėlto dabar, kaip akcentavo R. Baueris, sutariama, kad taip organizacijai toliau veikti neįmanoma.
„Mes turime ne tik 5-ąjį straipsnį, kurį daug žmonių žino. (…) Prieš 5-ąjį straipsnį iš tiesų yra 3 straipsnis. Šis straipsnis sako, kad viskas prasideda nuo šalies gebėjimų ginti savo žmones. Daug valstybių pamiršo apie tai dėl biudžetų atsakui į krizes mažinimo. Taigi, reaguojant į tai, ką padarė rusai, dabar vyksta persiorientavimas į kolektyvinę gynybą“, – paaiškino NATO Karinio komiteto pirmininkas.
Kalbėdamas su Lietuvos žurnalistais, admirolas pabrėžė ir pasiruošimo greitai reaguoti į grėsmes svarbą.
„Jei Putinas nuspręs pulti NATO, jis nepaskambins mums klausdamas, ar mes sutinkame, jei jis atakuos mus kitą mėnesį. Tai būtų miela, bet tikimybė, kad jis taip darys, maža. Todėl mes turime būti pasiruošę reaguoti tą pačią dieną.
Tai reiškia, kad mes turime turėti daugiau pajėgų, kurios būtų pasiruošusios veikti. Šalys turi šiuo klausimu dirbti – užtikrinti, kad būtų pakankamai karių, kurie yra apginkluoti ir apmokyti“, – pabrėžė R. Baueris.
Grėsmės – ne tik rytiniame flange
NATO Karinio komiteto pirmininkas admirolas lietuvių vizito Briuselyje ketvirtadienį metu taip pat kalbėjo apie tai, kad grėsmės aljansui kyla ne tik rytiniame flange, tačiau blokas akylai stebi geografiškai jautrias vietas.
„Baltijos šalių ambicijos (NATO gynybos planams – aut.p.) yra tokios pačios, kaip ir bet kurios kitos šalies. Svarbu pasakyti, kad grėsmės kyla ne tik rytiniam flangui – grėsmių yra ir šiaurėje, ir vakaruose, ir pietuose. Mes dabar labai orientuojamės į rytinį flangą dėl to, kad Rusija užpuolė Ukrainą, bet Rusija iš esmės yra visur aplink mus – kosmoso, kibernetinėje erdvėse, Arktyje, Atlanto vandenyne, Viduržemio jūros regione, Afrikoje“, – vardijo R. Baueris.
Jei visos aljanso pastangos ir fokusas būtų nukreiptas tik į rytinę bloko dalį, tuomet, kaip paaiškino komiteto pirmininkas, NATO tiesiog negalėtų tinkamai apsaugoti kitų savo teritorijų ir reaguoti į iššūkius ten.
Admirolas – apie ginklavimąsi: pirmiausia to svarbą turi suprasti visuomenės
R. Baueris taip pat kalbėjo apie NATO sprendimą plėsti savo pajėgas nuo batalionų iki brigadų dydžio, nes taip Rusijai, anot jo, aiškiai pademonstruojama, kad aljansas akylai stebi, kas vyksta Ukrainoje ir yra lankstus.
„Mes bent jau keturis mėnesius prieš matėme, kad karas artėja – mes matėme pajėgų telkimą. Taigi, nerealu, kad jūs vieną dieną praskleisite savo užuolaidas ir pamatysite priešo kariuomenės pajėgas pro langą – tai nerealistiškas scenarijus. Žvalgybos pagalba mes tai žinotume iš anksto“, – sakė komiteto vadovas.
Visgi jis akcentavo, kad aljansas atidžiai stebi situaciją jautriose geografiškai vietose, kaip Suvalkų koridorius ar kitos.
„Po Vilniaus prasidės kitas etapas, kai vykdymas to, ką įsipareigojo šalys ir ką nusprendė lyderiai, bus svarbiausia“, – pabrėžė R. Baueris.
Admirolas taip pat paaiškino, kad labai svarbi diskusija yra ir dėl gynybos pramonės pajėgumų plėtros, kam turi pritarti ir investuotojai.
„Jei toks sprendimas priimamas ir yra randami pinigai, kas kartais sudėtinga, nes egzistuoja dideli investuotojai, pavyzdžiui, pensijų fondai, kur žmonės sako, kad investuoti į gynybos pramonę yra neetiška. (...) Įtikinti žmones, turinčius pinigų, užtrunka. Tai nepadaroma per naktį“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Tad, anot jo, dirbti šio tikslo vardan reikia visų valdžios grandžių pastangų: ne tik gynybos ar užsienio reikalų ministrų, bet ir kitų sričių vyriausybių narių.
„Reikia prabusti. Mes kalbame apie gamybos apimtis jau 18 mėnesių. Sustyguoti dalykus, kad šie veiktų, užtrunka laiko. Galime situaciją palyginti su kovidu, kai vyriausybės turėjo įtikinti privatų sektorių gaminti daugiau kaukių ir ventiliatorių.
Tai veikė. Kodėl? Nes viešas spaudimas buvo didesnis. Visi mes turėjome kovidą, visi žinojo, apie ką eina kalba. Jei aš sakyčiau, kad man reikia sandėlio, pilno amunicijos, daug žmonių klaustų, kodėl mes turėtume tai daryti. Aš galėčiau paaiškinti, bet tai nebūtinai įtikins tuos žmones, nebent jų šalis realiai kariauja“, – pastebėjo R. Baueris.
Todėl, kaip dar kartą pabrėžė admirolas, labai svarbu, kad esminius NATO prioritetus gerai suprastų visuomenė.
„Reikia, kad jie suprastų, jog tai daro įtaką mums visiems, kad tai nepraeis labai greitai. Mūsų visuomenės jaus šio karo įtaką bent jau, manau, dešimt metų. Mažiausiai“, – pridūrė admirolas.