Kritikai sako, kad kur kas pigiau būtų buvę juos tiesiog nusipirkti.
Tačiau namelius metai iš metų besinuomojanti ir Kalėdų mugę sostinėje organizuojanti įstaiga pabrėžia, kad norėdama ką nors nusipirkti, ji turi gauti Vilniaus tarybos leidimą.
Jos atstovai atkreipia dėmesį, jog namukai nuomojami ne biudžeto lėšomis, o už pinigus, surenkamus iš Kalėdų mugės prekybininkų.
„Vilniečių pinigai liejasi laisvai“
Dėmesį į tai, kad savivaldybės įmonė galbūt neūkiškai tvarkosi organizuodama kasmetinę Kalėdinę mugę, neseniai atkreipė Vilniaus miesto tarybos opozicijos politikas Žilvinas Šilgalis.
„Savivaldybė metai iš metų moka už namelių nuomą Kalėdiniu laikotarpiu. Šiais metais už namelius sumokėta 26 000 eurų, o nuo 2016 m. UAB „Mediniai namai“ iš viso sumokėti 162 264 eurai... Ir kas labai įdomu, jog mokėdama už nuomą, savivaldybė sugeba laikotarpiu tarp nuomų sumokėti ir už tų namelių valymą, paremontavimą ir saugojimą virš 36 000 eurų. Kur tu rasi geresnį dėdę, kuris mokėtų ne tik nuomą, bet ir už jam nepriklausančių daiktų remontą, valymą bei apsaugą? Žodžiu, vilniečių pinigai liejasi laisvai...“, – neseniai feisbuke rašė jis.
Tiesa, Ž. Šilgalis nebuvo visai tikslus, nes tiek eglę Katedros aikštėje, tiek mugei naudojamus namelius nuomojasi ne savivaldybė, o jai priklausanti įstaiga Vilniaus kultūros centras.
Nuo 2016 metų ši įstaiga su įmone „Mediniai namai“ pasirašė 8 sutartis dėl namelių nuomos arba jų pasaugojimo bei priežiūros.
Beje, viešai centro paskelbtose sutartyse konkrečios kainos buvo paslėptos, jas įstaiga Delfi pateikė tik po atskiro prašymo. Centro atstovų teigimu, įmonė kainas buvo nurodžiusi kaip konfidencialią informaciją.
2016-aisiais 24 prekybinių namukų nuoma, atvežimas, montavimas, išmontavimas, išvežimas, priežiūra ir sandėliavimas kainavo 21,6 tūkst. eurų, 2017 metais – 22,5 tūkst. eurų, 2018 metais – 25 tūkst. eurų, 2019-aisiais 25, 1 tūkst. eurų.
2021 metais kiek mažiau – 20 namukų, centras išsinuomojo už 24,7 tūkst. eurų, jų saugojimas ir priežiūra sutartyje jau nebuvo numatyti.
Šių metų lapkritį centras išnuomojo 20 namukų už 26 tūkst. eurų. Kaip ir visais kitais atvejais į šią kainą įėjo ne tik patys namukai, bet ir jų sumontavimas, išmontavimas, atgabenimas ir kiti darbai.
Pasaugojimas netikėtai pabrango
2020-aisiais užklupo koronaviruso infekcija, todėl mugė Katedros aikštėje nevyko.
Tačiau tais pačiais metais Vilniaus kultūros centras ir „Mediniai namai“ pasirašė sutartį dėl namukų pasaugojimo ir remonto.
Įdomu tai, kad nuo 2016 metų keturiose sutartyse 24 namukų sandėliavimas kainavo po1728 eurus, jų valymas ir remontas – nuo 2832 iki 3840 eurų.
Tačiau šias paslaugas centrui ėmus pirkti atskirai, jos gerokai pabrango.
Pavyzdžiui, 2020-aisiais už konstrukcinių namelių skydų valymą, plovimą ir remontą įstaiga sumokėjo 4,6 tūkst. eurų, o skydų sandėliavimą, jau – 4,1 tūkst. eurų., iš viso – 8,8 tūkst. eurų.
2022 metų sausį centras ir vėl mokėjo už namukų sandėliavimą ir priežiūrą, tai atsiėjo 8,2 tūkst. eurų.
Iš viso nuo 2016-ųjų centras su „Mediniais namais“ sudarė sutarčių už 162,2 tūkst. eurų.
„Nors tokio namuko kaina jį perkant, nemanau, kad galėjo būti daugiau nei 1000 eurų, o ypatingai anksčiau, bet vien už nuomą po tiek kiekvienais metais sumokama. Nesunku suskaičiuoti, kiek buvo galima sutaupyti elgiantis ūkiškai. Ir nuomotojas, suprantama, visada tas pats – UAB „Mediniai namai“, – feisbuke rašė Ž. Šilgalis.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad bėgant metams namukų nuomos ir priežiūros kaina augo.
„Mediena, pasirodo, kaip koks vynas, nuo stovėjimo irgi gerokai pabrango, – feisbuke ironizavo jis. – Klausimas visiems, o pirmiausia Vilniaus vadovams – ar jūs mokėtumėte už svetimo žmogaus mašinos laikymą jo garaže?“.
Ieškojo sprendimo
Vilniaus kultūros centro atstovė Indrė Bakanaitė, paklausta apie pabrangusį namelių saugojimą, Delfi teigė, kad konstrukcijų sandėliavimas, jų atnaujinimas, priežiūra yra svarbi priemonė siekiant, kad paslaugų metu tiekiamos medžiagos, konstrukcijos būtų naudojamos tvariai.
„Įvertinkime, kad tai yra medis“, – atsakymuose rašė ji.
Pasak centro atstovės, 2020 metais atskiras sandėliavimo ir priežiūros paslaugos pirkimas vyko dėl to, kad 2020 m. Kalėdų miestelis nevyko dėl paskelbto karantino, tačiau „sandėliavimo ir priežiūros poreikis liko“.
„Karantino metu tiekėjas papildomai atnaujino konstrukcijas. Reikia įvertinti ir tai, kad sandėliavimo laikotarpis šiuo atveju buvo ilgesnis. COVID -19 suvaržymų ir nežinomybės poveikyje 2021m. minėtų paslaugų tiekėjas neįtraukė į bendrą kainą, todėl 2022 m. pradžioje abi šalys turėjome rasti sprendimą susidariusiai situacijai spręsti“, – teigė jis.
Nuomojasi ne biudžeto lėšomis
Pasak I. Bakanaitės, centras, kaip Kalėdų miestelį organizuojanti įstaiga, lėšas griežtai naudoja pagal finansavimo sutartis, sąmatas ir išlaidų ekonominės klasifikacijos straipsnius.
Delfi teiravosi, ar nebuvo paprasčiau namukus įsigyti, tačiau jos teigimu, centras negali įsigyti ilgalaikio turto be miesto tarybos leidimo.
„Už Kalėdinių namukų konstruktyvų nuomos, transportavimo, montavimo/ demontavimo ir priežiūros paslaugas įstaiga apmoka ne iš biudžeto lėšų, bet iš uždirbtų lėšų, surinktų iš Kalėdų miestelių dalyvių“, – pabrėžė ji.
I. Bakanaitė pažymėjo, kad Kalėdiniai miesteliai pastaruosius dvejus metus vyksta nebe tik Katedros aikštėje, bet ir Odminių skvere, V. Kudirkos aikštėje, o 2021 metais Kalėdų miestelis buvo ir Lukiškių aikštėje.
„Kalėdinėje prekyboje prekybininkai prekiauja dovanomis ir suvenyrais, maisto produktais bei teikia maitinimo paslaugas. Taip pat neatlygintinai yra skiriama prekybinė vieta Dienos centrui „Šviesa“, kuris organizuoja neįgaliųjų asmenų rankų darbo suvenyrų pristatymą“, – teigiama atsakyme.
Delfi kreipėsi į įmonės „Mediniai namai“ direktorių Giedrių Vidrinską, tačiau jis komentuoti atsisakė.
„Tortas“ kritikuotas dėl kainos
Sostinės Katedros aikštėje įžiebus Kalėdinę eglę ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir žiniasklaidoje užvirė diskusija, ar verta buvo tokiam dalykui išleisti beveik ketvirtį milijono eurų.
Buvo pastebėjusių, kad ant Vilniaus 700-ojo gimtadienio tortu paverstos eglutės šiemet atsirado jau naudoti papuošimai – esą kam mokėti už tai, už ką jau sumokėta anksčiau.
Iš tiesų eglučių mieste įrengimu besirūpinantis Vilniaus kultūros centras papuošimų ir Kalėdinės eglės neįsigyja, lygiai taip pat kaip nameliai, ji yra išsinuomojama Kalėdiniam laikotarpiui.
Už šiųmetę eglę ją įrengusiai įmonei „Švenčių studija“ sumokėta per 231 tūkst. eurų.
Vilniaus kultūros centro Delfi pateiktais duomenimis, 1,2 tūkst. eurų atsiėjo šventinės eglutės karkasas, 7,2 tūkst. eurų – 6000 eglišakių, 4,5 tūkst. – foninės girliandos, 847 eurų kainavo blykstės, 4,2 tūkst. eurų PVC žaislai, 9,9 tūkst. eurų konstrukcijos „tortas“ girliandos.
Dar 8,4 tūkst. kainavo LED kabelis, 9 tūkst. eurų – dirbtinių eglišakių kontūras, 21 tūkst. eurų – 120 vienetų „torto“ dekoracijų, 12 sietyno dekoracijų kainavo 17,4 tūkst. eurų, 5,3 tūkst. eurų atsiėjo tvirtinimo detalės ir pajungimo laidai.
Daugiausiai kainavo žvakutės
Brangiausias eglutei skirtas dalykas yra 700 vienetų žvakučių, jos atsiėjo 50,8 tūkst. eurų, dar 42,3 tūkst. eurų kainavo „torto“ karkasas, 48,4 tūkst. eurų įkainoti eglutės montavimo ir demontavimo darbai.
Trečiadienį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) patvirtino, kad aiškinasi aplinkybes dėl sostinės išlaidų Kalėdų eglei ir kitiems šventiniams atributams.
Tarnybos atstovo teigimu, šiuo metu pareigūnai analizuoja turimus duomenis, o juos įvertinus bus priimtas sprendimas – pradėti ar nepradėti ikiteisminį tyrimą.
„Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą yra pasiekusi informacija dėl Vilniaus miesto savivaldybės išlaidų šventinėms reikmėms ir ji yra nagrinėjama“, – Eltai patvirtino FNTT viešųjų ryšių specialistas Tomas Šiuškus.
Eltos šaltinių duomenimis, trečiadienį į FNTT buvo pakviestas sostinės savivaldybės tarybos opozicijos atstovas Ž. Šilgalis.
Jis Eltai sakė, kad tarnyba susidomėjo jo viešojoje erdvėje pateikta informacija apie galimą savivaldybės bei jai pavaldžių įmonių lėšų švaistymą.
Šilgalis: kainą nustatė pati savivaldybė
Klausimų dėl galimo finansų švaistymo Ž. Šilgaliui kilo paaiškėjus šių metų Katedros aikštės eglės kainai – Vilniaus miesto savivaldybė tam skyrė 231 tūkst. eurų. Tuo metu pernai eglės nuomai buvo skirta 89 tūkst. eurų.
Politikas mano, jog šių metų išlaidos galėjo būti gerokai mažesnės, mat beveik ketvirtį milijono siekiančią sumą pasiūlė ne vienintelis konkurse dalyvavęs eglės nuomotojas, bet savivaldybė – buvo nuspręsta, jog eglės nuomai galima išleisti 242 tūkst. eurų.
„Savivaldybės paaiškinimai melagingi – jų atstovai tvirtina, kad jie negalėjo numatyti tokios kainos, nors aš turiu dokumentą, kuriame juodu ant balto parašyta, kad savivaldybės sudaryta komisija nustatė kainų ribas ir tos kainų ribos buvo 242 tūkst. eurų“, – pažymėjo tarybos opozicijos narys.
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas informavo Eltą, jog kol kas jokių kreipimųsi iš FNTT savivaldybė kol kas negavo.
„Kvietimo pateikti informaciją iš FNTT negavo nei savivaldybė, nei Vilniaus Kultūros centras. Gavę prašymą, bendradarbiausime su institucija ir pateiksime visus reikiamus dokumentus“, – Eltai raštu perduotame atsakyme rašė G. Grubinskas.