Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad padėtis svarbiausiose Donbaso teritorijose išlieka labai sudėtinga.
„Situacija tebėra labai sunki kertinėse Donbaso srityse. (…) Kai kuriuose vietovėse jau seniai neliko gyvenamųjų vietų, plotų, kurie nebūtų paliesti sviedinių ir ugnies. Okupantai sunaikino Bachmutą – Rusijos armija jį pavertė griuvėsių krūva“, – sakė Ukrainos lyderis.
Negailestingai naikinamo Bachmuto miesto Donecko srityje praradimas nutrauktų Ukrainos tiekimo linijas ir atvertų kelią okupantams veržtis link Kramatorsko ir Slojvansko – pagrindinių Ukrainos tvirtovių Donecke.
Iš Bachmuto dauguma gyventojų pabėgo, čia nėra vandens, elektros. Mieste liko keli tūkstančiai gyventojų, kurie nenori arba nepajėgia išvykti dėl ligos ar amžiaus. Bachmutas – nuolatos atakuojamas. Gyventojų atsargos čia perkeliamos į rūsį.
„Labai sunku, neįmanoma, šalta – labai blogai. Mes šąlame. Viduje tik 3–5 laipsniai šilumos. Laukiame viryklės. Jie mums liepia įrašyti vardą į sąrašą ir laukti. Kada tai baigsis“, – kalbėjo viena miesto gyventoja.
Tuo metu Odesa po okupantų smūgių iranietiškais dronais tebeskendi tamsoje.
„Padėtis Odesos regione labai sunki. Po naktinės Irano dronų atakos Odesa ir kiti regiono miestai bei kaimai skendi tamsoje. Be elektros yra daugiau nei pusantro milijono gyventojų, prijungta tik kritinė infrastruktūra. Rusijos teroristai į Odesos sritį paleido 15 dronų, tik per vieną naktį. Toks yra tikrasis Rusijos požiūris į Odesą, į jos piliečius“, – sakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Vis dėl to, ukrainiečiai turi ir kuo pasidžiaugti – šalies pajėgos sėkmingai atakavo poilsio bazę Melitopolyje, kurio, kaip teigiama, buvo įsikūrę Čečėnijos lyderio R. Kadyrovo sukarintų pajėgų nariai.
Kilo didelis gaisras, po griuvėsiais liko žmonių, greitosios čia sulėkė iš viso miesto. Sužeistieji buvo vežami į Krymą, nes Melitopolio ligoninėse nebebuvo laisvų vietų. Bazėje, kaip teigiama, gyveno Kadyrovo pajėgų vadovybė.
Pranešama, kad tarp atakų galėjo būti likviduotas ir Kadyrovo patikėtinis regione. Spėjama, kad bazė buvo apšaudyta pažangiomis amerikietiškomis artilerijos sistemomis HIMARS.
O amerikiečių dienraštis „The Washington Post“ skelbia nerimą keliančias žinias. Esą pastarosios ukrainiečių pergalės mūšio lauke artina juos prie svajonės susigrąžinti Krymą. O tai gali būti pavojinga. Vakarai esą baiminasi, kad ukrainiečiams bandant atsiimti pusiasalį, Vladimiras Putinas ir jo pajėgos gali netgi ryžtis panaudoti branduolinį ginklą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia:
Amerika skelbia, kad Iranas tapo pagrindiniu Kremliaus kariniu rėmėju, šalys esą netgi susitarė gaminti dronus Rusijoje.
„Iranas tiekia Rusijai bepiločių orlaivių, skirtų naudoti mūšio lauke Ukrainoje, bepiločių orlaivių, kurie naudojami žudyti nekaltus Ukrainos žmones ir naikinti civilinę infrastruktūrą.
Mainais Rusija siūlo Iranui precendento neturinčią karinę ir techninę paramą, kuri paverčia jų santykius į visavertę gynybos partnerystę“, – tikino JAV Nacionalinio saugumo tarnybos atstovas John Kirby.
Amerika mano, kad Irano parama Rusijos kariuomenei artėjančiais mėnesiais tik augs. Iranas esą netgi svarsto parduoti rusams šimtus balistinių raketų.
Negana to, Maskva ir Teheranas neva ruošiasi sukurti bendrą mirtinių bepiločių orlaivių gamybos liniją Rusijoje.
Baltieji rūmai skirs Ukrainai dar 275 milijonus eurų, kad šalis geriau gintųsi ore – ypač nuo dronų.
Pasak britų leidinio „The Times“ skelbia, kad Rusijai nesiliaujant atakuoti gyvybiškai svarbios Ukrainos infrastruktūros, Amerika leido ukrainiečiams patiems spręsti, kaip panaudoti gaunamus ginklus. Tai yra – netgi smūgiuoti taikiniams, esantiems Rusijos teritorijoje.
O savo ruožtu, Kirgizijoje savaitgalį viešėjęs Rusijos prezidentas V. Putinas patikslino savo mintį dėl branduolinių ginklų panaudojimo. Esą Rusija gali iš dalies pakeisti savo karinę doktriną, numatydama prevencinius smūgio galimybę, siekiant nuginkluoti priešą.
„Po to, kai išankstinio perspėjimo sistema gauna signalą apie raketų ataką, šimtai mūsų raketų pakyla į orą. Jų sustabdyti neįmanoma, bet tai atsakymas. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad priešo raketų galvučių kritimas Rusijos teritorijoje yra neišvengiamas, jos vis tiek kris. Tačiau iš priešo nieko neliks, nes šimtų raketų perimti neįmanoma. Ir tai, žinoma, atgraso.
Na, o jei priešas potencialiai tiki, kad gali pasinaudoti prevencinio smūgio galimybe, o mes negalime – tai mus verčia susimąstyti“, – kalbėjo V. Putinas.
Tuo metu NATO vadovas Jensas Stoltenbergas išreiškė susirūpinimą, kad jeigu kovos Ukrainoje taptų nekontroliuojamos, tai neva galėtų netgi peraugti į Rusijos ir NATO karą.
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: