Nelygiaverčiai partneriai: Rusija tapo priklausoma nuo Kinijos
„Xi Jinpingas atvyko ne pas savo vasalą, net ne pas jaunesnįjį partnerį, bet iš esmės – pas savo baudžiauninką. Taip jau nutiko, kad pagrindinis „didžiojo visų laikų stratego“ Vladimiro Putino pasiekimas yra tai, kad Rusija kartu su Šiaurės Korėja rungtyniauja tarpusavyje, kuri šalis yra labiau priklausoma nuo Kinijos. Šios dvi valstybės, Šiaurės Korėja ir Rusija taip priklausomos nuo Kinijos, kad be jos tiesiog negalėtų egzistuoti“, – savo tinklalaidėje kalbėjo geopolitikos analitikas, KGB užsienio žvalgybos veteranas J. Švecas.
JAV gyvenantis analitikas šią išvadą grindžią ekspertų išvadomis, pastaruoju metu apie 30 proc. į Rusiją importuojamų prekių atkeliauja iš Kinijos, rusų eksportas į šią šalį sudaro apie 20 proc., tris ketvirtadalius sudaro akmens anglis, dujos ir nafta.
„Kinija be Rusijos gali gyventi, nes prekyba su rusais sudaro tik 5 procentus viso šalies prekybinio balanso, tačiau Rusija be Kinijos – jau nebegali“, – kalbėjo J. Švecas.
Analizuodamas publikacijas Kinijos spaudoje analitikas pastebi vyraujantį naratyvą, jog kinai nustojo gerbti Rusiją, nes ši valstybė V. Putino dėka save įvarė į kampą ir šalis galiausiai virto tarsi baudžiauninke. Savaime suprantama, jog išsipildžius V. Putino planams per kelias savaites užgrobti visą Ukrainą santykis su Kinija būtų visiškai kitoks. Susilpnėjus NATO ir JAV pozicijoms įsigalėtų geopolitinis Kinijos ir Rusijos tandemas.
Kinai sąjungą su Rusija mato kaip laikiną atsvarą NATO
Žlugus V. Putino planams, Kinija pateko į padėtį, kurioje priversta rinktis: padėti V. Putinui ir tuo pačiu įsitraukti į sankcijų karą su Ukrainą remiančiomis Europos Sąjunga ir JAV, ar laikytis pragmatiškos pozicijos.
„Nors V. Putinas ir Xi Jinpingas deklaravo, kad abiejų šalių draugystė – beribė, tačiau iš tiesų ji turi ribas. Ir tai yra Kinijos baimė, jog bendradarbiaujant su Rusija gali būti peržengta raudonoji linija, po ko santykiai su ES ir JAV negrįžtamai pablogėtų. O tuomet Kinija prarastų nepalyginamai daugiau nei gautų naudos iš glaudesnių santykių su V. Putino Rusija“, – pastebėjo J. Švecas.
Kita vertus, pastebi analitikas, Kinijai bendradarbiavimas su Rusija yra naudingas geopolitiniame kontekste, nes ši dviejų valstybių sąjunga gali tapti savotiška atsvara NATO. Juo labiau, kad pastaruoju metu Kinijai kelia nemažą susirūpinimą jos ekspansiją pažaboti nusiteikusių amerikiečių diplomatiniai veiksmai, ypač kuriant karines sąjungas su kitomis valstybėmis, ką kinai suvokia kaip grėsmę jų interesams tarptautinėje politikoje.
Tačiau Kinija naudosis Rusija neilgai, tol, kol vis labiau silpnėjanti šalis dar vaidins kažkokį svaresnį geopolitinį vaidmenį. Nes galiausiai, pasak J. Šveco, Rusija taps tik bereikalingu, jokios naudos neduodančiu, tik problemas sukeliančiu balastu, kuriuo bus paprasčiausiai atsikratyta.
Didžiausią nerimą kelia karinis bendradarbiavimas: rusai dar turi ką atiduoti kinams
Nepaisant nusilpusios rusų ekonomikos bei karo su Ukraina metu viso pasaulio akyse susikompromitavusios kariuomenės, kurios tariamu nenugalimu taip ilgai bandyta didžiuotis, būtent karinis Rusijos ir Kinijos bendradarbiavimas, galimos jo pasekmės kelia didžiausią susirūpinimą JAV ekspertams.
Ir čia jau nekalbama apie sunkiai tikėtiną, tačiau įmanoma scenarijų, kai Kinija ima remti Rusiją ginkluote, dėl ko šalis agresorė įgyja tam tikrą pranašumą Ukrainos fronte. Esama kur kas rimtesnių prielaidų, prieš kurias nublanksta ir karas Ukrainoje.
„Esminis lūžis Rusijos ir Kinijos kariniame bendradarbiavime įvyko 2019 metais. Tada Rusija atskleidė visas savo paslaptis, ėmė talkinti Kinijai kuriant jos priešraketinės gynybos sistemą. Tiek SSRS, tiek ir Rusijos vadovai šias technologijas labai saugojo, nes manė, kad jas atskleidus jų lauks mirtis. Tačiau šį kartą teko viską perduoti Kinijai ir taip jai padėti“, – kalbėjo analitikas J. Švecas.
Tais pačiais metais Rusija perdavė kinams ir savo naikintuvus Su-35, taip pat pažangiausius priešlėktuvinės ir priešraketinės gynybos kompleksus S-400.
„Tuo ir baigėsi Rusijos pagalba Kinijai stiprinant savo gynybos sistemą, nes daugiau tiesiog nėra kuo pasidalinti. Išskyrus vieną kozirį.
Aš įtariu, jog Rusija dar gali Kinijai perduoti savo protus, naujausius atradimus, kurių patys rusai dėl karo pramonės sektoriuje vyraujančio chaoso nesugebėjo įgyvendinti. O kinai turi kur kas pažangesnę mokslo ir technologijų bazę, tad šie atradimai nesunkiai gali virsti naujausiomis technologijomis“, – svarstė analitikas.
Kinų palydovas tyrė JAV karinės bazės prieigas, tai vadinama pasiruošimu karui
J. Švecas primena, jog visai neseniai, šių metų sausį įvyko tai, kas privertė krūptelti kai kuriuos įtakingus JAV politikus ir ekspertus.
Havajų salose veikiančioje observatorijoje dirbę japonų mokslininkai pastebėjo keistus lazerio spindulius. Jie sklido iš kosmoso ir buvo nukreipti į Havajų salas, spinduliai buvo pastebėti ir šiame salyne įsikūrusiose JAV karinėje Pearl Harboro bazėje.
„Vienas kvalifikuočiausių JAV ekspertų, besispecializuojančių Kinijos karinėje problematikoje Rikas Fischeris teigė, jog pradžioje manyta, kad spindulius skleidžia NASA palydovai, bet vėliau nustatyta, kad jie sklinda iš Kinijos palydovas „Daqi-1“. Šis palydovas atlieka meteorologinius tyrimus, tačiau R. Fisheris jo skleidžiamus spindulius vertino visai kitame kontekste“, – kalbėjo J. Švecas.
Analitikas pastebi, jog branduolinį ginklą gabenančių tarpžemyninių raketų tikslumui ypač didelę svarbą turi įvairūs meteorologiniai rodikliai: atmosferos tankis, temperatūra, vėjo greitis ir pan. O branduolinio karo metu taiklumas turi ypač didelė svarbą, nes pirmoji savo raketas paleisianti valstybė turi neutralizuoti bent 90 proc. priešininko šachtose esančių balistinių raketų.
„R. Ficheris lazerio spindulius vertino kaip bandymus ištirti atmosferos tankį, temperatūrą ir kitus atmosferos parametrus virš Havajų salų. Kodėl būtent šioje vietoje? Nes čia yra Pearl Harboro karinė JAV bazė.
Neseniai kinai išbandė naujos kartos kosminį hipergarsinį ginklą, galintį gabenti ir branduolį užtaisą, kas sukėlė šoką Pentagone. Susieję šio ginklo sukūrimą, jo sėkmingą išbandymą ir į Havajų salas nukreiptus lazerio spindulius amerikiečiai padarė išvadą, jog kinai ruošiasi branduoliniam smūgiui. Kodėl taikiniu pasirinktos Havajų salos? Nes jose yra JAV karinė Pearl Harboro bazė, kurioje dislokuoti branduolinėmis raketomis ginkluoti povandeniniai amerikiečių laivai“, – JAV analitikų pastebėjimus perteikė J. Švecas.
Niūrus scenarijus: kinai užpuola Taivą, prieš JAV laivyną panaudoja branduolinį ginklą
Su kokiais įvykiais gali būti siejami kinų planai panaudoti branduolinį ginklą prieš JAV? Analitikas J. Švecas teigia, jog apokaliptinio scenarijaus epicentre yra Taivanas, kurį Kinija vadina neatsiejama jos dalimi ir reiškia teritorines pretenzijas.
„Jeigu Kinija pradeda Taivano užgrobimo operaciją, amerikiečių kariuomenė stoja jo ginti, o tuo metu kinai smogia Havajų saloms, kur įsikūrusi Pearl Harboro karinė bazė, nes joje dislokuota nemaža dalis JAV branduolinės ginkluotės. Šis scenarijus sukėlė tikrą šoką JAV, dabar amerikiečiai skubiai sprendžia, ką daryti“, – teigė JAV gyvenantis KGB užsienio žvalgybos veteranas J. Švecas.
Būtent šio scenarijaus kontekste analitikas įžvelgia esminį pavojų, kurį Amerikai gali kelti Rusijos ir Kinijos lyderių bendradarbiavimas.
„Pats didžiausias pavojus, kylantis iš Rusijos ir Kinijos karinio bendradarbiavimo toli gražu nėra tai, jog kinai perduos rusams kažkokį stebuklingą ginklą, kuris padėtų laimėti karą Ukrainoje. Tačiau tame, kad mainais už paramą Rusija gali perduoti geriausius savo protus, dar likusius karo pramonės mokslininkus, o šie padėtų kinams realizuoti projektą – sukurti patikimą kompleksą branduoliniams smūgiams į JAV karines bazes. Štai kodėl šiuo metu Xi Jinpingui reikia V. Putino“, – reziumavo analitikas J. Švecas.