Tai šeštadienį Seime minint Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dieną paragino bendrijos „Lemtis“, pradėjusios pirmąsias ekspedicijas į politinių kalinių įkalinimo bei tremties vietas, narė Ramunė Driaučiūnaitė.
Pasak jos, lietuvių kapinės Sibire yra „neįprastas, gilus, daugialypis mūsų tautos simbolis, kurtas svetimoje aplinkoje“.
„Sibiro kryžiai ir antkapiai – tai svetimoje žemėje sukurta mūsų tautodailės dalis, rodanti lietuvių pagarbą mirusiesiems. Deja, jų savitumai mažai tyrinėti. 2004 m. Lietuva ratifikavo Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvenciją, kuria įsipareigojo dokumentuoti, saugoti ir puoselėti kryždirbystę ir kryžių simboliką. Ar tremties vietose pastatyti kryžiai ne Lietuvos kryždirbystės dalis?“ – iškilmingame minėjime Seime sakė R. Driaučiūnaitė.
Pasak jos, bene dešimtmetį buvo rengiamas Lietuvos ir Rusijos Federacijos vyriausybių susitarimas dėl karių ir civilių karo ir represijų aukų kapaviečių, tačiau šiandien tegalime konstatuoti liūdną faktą – lietuvių kapinės Sibire paliktos užmarščiai.
„Jų nesaugo jokie teisės aktai, tarpvalstybiniai susitarimai ar įsipareigojimai. Jas negailestingai naikina laikas, gamta, vietos gyventojai. Ant šių kapinių ganosi gyvuliai, tiesiami keliai, statomi ištisi naujų gyvenviečių kvartalai, jas paslepia statomų hidroelektrinių užtvankų vanduo. Jeigu skiriama lėšų, bendrijos nariai per metus sutvarko keletą kapinių: apjuosia nauja tvora, išvalo teritoriją, atstato senus ir pastato kelis naujus kryžius. Tuo tarpu kitos dešimtys, esančios šalia tvarkomų ir tolimuose rajonuose, negrįžtamai nyksta. Taigi dabartinės ekspedicijos – tai laikina priemonė, neužtikrinanti ilgalaikio Sibire esančių kapinių išsaugojimo. Tokia situacija suponuoja labai aiškų ir konkretų uždavinį mums visiems – ryžtis ir priimti sprendimą, kuris labai aiškiai reglamentuotų Sibire likusių tremtinių ir buvusių politinių kalinių kapų priežiūros klausimą“, – sakė R. Driaučiūnaitė.
Jis kvietė tam ryžtis jau dabar. „Ne dėl savęs, dėl augančios jaunos kartos, kad jie turėtų galimybę skaudžias istorijos pamokas mokytis gyvai, Sibiro platybėse prisiliesdami prie samanoto lietuviško kryžiaus ir suprasdami, kokią brangią kainą proseneliai ir seneliai sumokėjo už jų laisvę“, – sakė R. Driaučiūnaitė.