„Iš tikrųjų, tarptautinė bendruomenė mato, kad tai yra Rusijos šantažas – jie tiesiog norėtų gauti iš karo didesnę naudą, nes jie ir vagia iš Ukrainos grūdus, ir juos mėgina eksportuoti. Tai, manau, kad Vakarų visuomenės turi vieną kartą sutarti, kad griežtesnė pozicija šiuo, humanitariniu klausimu, yra būtina“, – Eltai šeštadienį teigė A. Anušauskas.
Anot ministro, Vakarų pozicija dėl Ukrainos grūdų koridoriaus galėtų būti demonstruojama įvairiais būdais – pavyzdžiui, saugant grūdus gabenančius laivus Juodojoje jūroje. Tačiau ir tai, pasak A. Anušausko, šiuo metu gali būti sunkiai įgyvendinama dėl karinių veiksmų Juodojoje jūroje.
„Manau, kad regiono valstybės, pirmiausia Turkija, gali saugoti tuos laivus. Nors tai nėra taip paprasta. Jei kas galvoja, kad koridoriaus laivų judėjimo priežiūra, konvojavimas, išspręstų tą problemą, tai ne visai taip. Nes reikia tokių veiksmų, kaip minų likvidavimas. Priešingu atveju, net ir konvojuojami laivai gali pataikyti ant minų ir nuskęsti“, – pažymėjo ministras.
„Tai šiuo atveju, Rusijos atžvilgiu turėtų būti griežtesnė (Vakarų – ELTA) pozicija“, – pabrėžė A. Anušauskas.
Pirmadienį Rusija atsisakė pratęsti tarpininkaujant Jungtinėms Tautoms (JT) ir Turkijai sudarytą susitarimą, kuris padėdavo užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų eksportą. Po savo pasitraukimo iš grūdų iniciatyvos Maskva prakalbo apie rizikas ateityje gabenant grūdus Juodąja jūra.
JT yra perspėjusios, kad dėl susitarimo griūties labiausiai nukentės pasaulio skurdžiausieji.
Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad per naktinius Rusijos smūgius aplink Odesos uostą buvo sunaikinta 60 tūkst. tonų eksportui skirtų grūdų.
Rusijos raketos į Pietų Ukrainos Odesos sritį skriejo dvi naktis iš eilės. Čia buvo nusitaikyta į Juodosios jūros pakrantėje esančius uostus. Atakos buvo surengtos po to, kai Maskva pasitraukė iš Ukrainos grūdų eksporto susitarimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį vakare tikino, kad didžioji dalis sunaikintų grūdų turėjo būti išgabenti į Kiniją.
