„Liepą turėtų prasidėti pasirengimas „Zapad“ pratyboms, kurios yra paankstintos, nes turėjo ne šiais metais įvykti“, – LRT radijui teigė A. Anušauskas.
„Bet kokiu atveju, NATO valstybės irgi atsakingai ruošiasi tokiems susitikimams, visada yra sustiprintos tos šalies, kuri yra priimanti, galimybės. Dabar yra Lietuvos, tai kalbam ir apie oro gynybos priemones papildomas ir kitas priemones, kurios yra reikalingos elementariam saugumui užtikrinti“, – akcentavo krašto apsaugos ministras.
Pats A. Anušauskas tikisi, kad NATO viršūnių susitikime Vilniuje bus aptartas rotacinis oro gynybos modelis, papildomų pajėgų rytiniame flange įgyvendinimas ir regioniniai gynybos planai.
„Pagrindiniai tikslai, apie kuriuos dabar diskutuojama, apie kuriuos kalbama įvairiuose formatuose ruošiantis šiam viršūnių susitikimui, tai yra Madrido viršūnių susitikimo sprendimų įgyvendinimas dėl papildomų pajėgų rytiniame flange, taip pat rotacinis oro gynybos modelis, jo galimybės ateityje“, – vardino ministras.
„Ir, aš manau, regioniniai gynybos planai“, – pridūrė A. Anušauskas.
Jis akcentavo ir visų šalių sutarimą dėl 2 proc. BVP skyrimo gynybos išlaidoms.
„Taip pat 2 procentų riba biudžeto finansavime nuo bendro vidaus produkto, kad būtų galima atsiremti nuo 2 procentų ir eiti aukštyn, nes resursai išties reikalingi, daugelis valstybių tą pamatė karo Ukrainoje kontekste“, – pabrėžė A. Anušauskas.
A. Anušauskas: mus gina ne procentai, o jų panaudojimas
Praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas Benas Hodgesas teigė, kad nepakanka skirti 2 proc. BVP gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų. Krašto apsaugos ministras, atsakydamas į šį pastebėjimą, akcentavo, kad svarbus ne procentų skaičius, o kam yra skiriamos išlaidos.
„Ne procentai gina mus, o tų procentų naudojimas. Šiuo atveju, Lietuva dabar skiria 2,5 procento. Ir kaip mes tai naudojame, kokius pajėgumus savo pajėgumus kuriame. Jis atkreipė dėmesį, kad reikia laukti ne tik sąjungininkų, bet ir stiprinti savus pajėgumus. Tai tam mes ir skiriam“, – pažymėjo A. Anušauskas.
ELTA primena, kad NATO Viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis. Tokio pobūdžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.
Rusijos ir Baltarusijos organizuojamos jungtinės karinės pratyboss „Zapad“ paskutinį kartą vyko 2021-aisiais metais.
2014 metais NATO šalys susitarė dėti pastangas, kad iki 2023 metų jų gynybos išlaidos išaugtų bent jau iki 2 proc. BVP. Pernai šį rodiklį pasiekė tik septynios iš 30 Aljanso narių.
NATO ataskaitos duomenimis, du ir daugiau procentų BVP gynybai skiria Estija (2,12 proc.), Graikija (3,54 proc.), Latvija (2,07 proc.), Lietuva (2,47 proc.), Lenkija (2,42 proc.), Didžioji Britanija (2,16 proc.) ir JAV (3,46 proc.).
Gynybai mažiausiai išleido Ispanija (1,09 proc.), Belgija (1,18 proc.), Slovėnija (1,26 proc.) ir Kanada (1,29 proc.).