L. Linkevičius, kalbėdamas penktadienį „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“, atkreipė dėmesį, kad Vokietija pagal Ukrainai suteiktos karinės paramos vertę yra viena iš lyderių.
„Išskyrus šią istoriją su „Leopard“, tai mes matome indikatyvius skaičius, kur šalys prieš Ramšteiną pranešė, ką žada pateikti, tai skaičiai atrodo tikrai gana įspūdingai ir kokybiškai. Taigi, matosi, kad tam tikras proveržis vis tiek yra“, – kalbėjo L. Linkevičius.
Jo manymu, spaudimas vokiečiams dėl tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai, tikėtina, neatslūgs.
„Matosi, kad tai išėjo į viešąją erdvę. Spaudimas yra ir iš išorės, ir iš vidaus, nes tikrai ne visi Vokietijoje vienodai galvoja. Taip, kad, manau, ir tai ilgainiui išsispręs. Visos ginkluotės, kuri dabar buvo išvardinta, daugelio ekspertų vertinimu, tai užtektų kelioms brigadoms apginkluoti.
Tai visa tai yra jau labai didelis žingsnis į priekį, palyginus su prieš tai buvusiais paramos paketais“, – pastebėjo L. Linkevičius.
Kalbėdamas apie vokiečių dvejones, buvęs ministras paaiškino, kad jos yra nulemtos istorinės patirties – baimių ir kaltės jausmo.
„Būtent prieš Rusiją, – kad negali nukreipti ginklų prieš Rusiją, kad tai būtų katastrofa ir nesuvokiami dalykai. Kartais atsargiai jiems primename, kad ir prieš Ukrainą tas pats jausmas turėtų būti, o gal net ir didesnis, tad nereikėtų čia savęs taip painioti“, – sakė pašnekovas.
Be to, pasak jo, vokiečiai taip pat turi perdėtą nerimą dėl provokacijų.
„Tai darosi nusibodusi tema. Tiesą sakant, aš manau, kad ir patys rusai net kartais nelabai tikisi, kad bus tie ribojimai, bet kai pajunta tą trypčiojimą, krūpčiojimą, tai tą iškart irgi išnaudoja savo retorikoje, gąsdinimuose.
Ta branduolinė retorika buvo šiek tiek prislopusi, bet ją vėl atgaivino dabar, kadangi pajuto, jog yra terpė, nes šitaip bus daroma. Tie sprendimai vis tiek priimami, bet jau priimami vėliau. Tai – ne tik laiko klausimas, bet tragedija“, – akcentavo L. Linkevičius.
Jei lenkai nuspręstų be Vokietijos leidimo perduoti Ukrainai tankus „Leopard“, įtampos, buvusio ministro vertinimu, šiek tiek būtų.
„Yra bendra taisyklė, jos paprastai yra paisoma. Mums irgi teko ne kartą susidurti su tuo, kai norėdavome perduoti karinę paramą“, – priminė laidos dalyvis.
„Jei lenkai taip padarys, beliks laukti, kaip jautriai sureaguos vokiečiai. Be abejo, tai padidintų įtampą tarp tų šalių“, – tęsė L. Linkevičius.
Buvęs ministras neslėpė, jog yra gaila dėl tokios situacijos.
„Tai yra apgailėtina situacija. Mes tikėtumėmės iš tokios didžiausios, galingiausios Europos valstybės, vienos iš pasaulinių galių lyderystės šiuo krizės laikotarpiu. Tiesą sakant, tos lyderystės tikisi ir užjūrio sąjungininkai. Ten irgi diskusija pastaruoju metu aštri – ir Kongrese, ir radikalusis respublikonų sparnas priekaištauja Bideno administracijai, kad daro per daug, o europiečiai daro per mažai.
Tai šitokie veiksmai iš Vokietijos tik galbūt padidina, sustiprina argumentus diskusijoje, deja, ne mūsų naudai. (…) Pažanga yra, tačiau ji kai kuriose srityse tikrai per lėta“, – akcentavo pašnekovas.
Karas, kaip pabrėžė L. Linkevičius, vyksta Europoje, tad europiečiai ir turėtų labiau jausti rūpestį tuo, kas vyksta Europoje. Taip jis komentavo vokiečių kalbas, esą pirmiausia tankus Ukrainai turėtų nuspręsti tiekti JAV.
„Aišku, svarbu ir amerikiečiams, bet gal nereikėtų tikėtis iš jų visur čia lyderystės – reikėtų ir mums patiems tą pademonstruoti ir parodyti. Pagal tai, kas vyksta, pagal bendrą vaizdą, aš tikiu, kad tą proveržį pavyks pasiekti“, – sakė politikas.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad Ukrainai planuojama tiekti ir kitos, labai svarbios ginkluotės, tarp kurios – ir toliašaudė artilerija, ir HIMARS sistemos.
„Yra ir šimtai šarvuočių bei pėstininkų kovos mašinų, ir taip toliau: priešlėktuvinės gynybos sistemos papildomos“, – vardijo L. Linkevičius.
„Iš principo tai yra kokybiškas postūmis apskritai kalbant apie visos Ukrainos kariuomenės apginklavimą, kuris iš tikrųjų visiškai atitiks NATO standartus. Jei sovietinės ginkluotės sandėliai išseko, tai dabar prasidėjo kitas etapas: Vakarietiškos ginkluotės apginklavimas, įsisavinimas ir visa kita, kas su tuo susiję – logistika, aptarnavimas. Visiškai kita kokybė“, – apibendrino buvęs ministras.
Tad dabar, anot jo, reikia pasiruošti tolesniems iššūkiams, nes rusai taip pat nemiega.
„Ta isterija, kuri dabar isterija Rusijoje lkilo po to, kai pamatė skaičius iš Ramšteino, atrodo, kad pataikyta į taikinį“, – sakė L. Linkevičius.
Jo nuomone, tikimybė, kad O. Scholzas pakeis nuomonę yra.
„Ko jie nenori, tai lyderystės. Jie įsivaizduoja, kad jiems nereikia lyderystės, kad kiti kartu turėtų kažką daryti, tai matome, kad kiti jau daro“, – komentavo L. Linkevičius.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį apie Vokietijos paramą Ukrainai ir sprendimus Ramšteino susitikime klausykite čia:
