Į klausimą, pritaria ar nepritaria, kad taikyti vaikams fizines bausmes būtų uždrausta įstatymu, 30,7 proc. respondentų pasirinko atsakymą visiškai pritariantys, o dar 37 proc. – pritariantys.
Taigi iš viso už fizinių bausmių draudimą pasisakė beveik 68 proc. šalies gyventojų.
12 proc. apklaustųjų tvirtino tokiam įstatymo įvedimui nepritariantys, o tikrai nepritariančių buvo beveik vienas procentas, rodo apklausos duomenys.
Kaip pažymi RAIT, šio klausimo aktualumą visuomenėje rodo tai, kad nuomonės nepareiškė tik 1,6 proc. apklaustųjų.
Beveik 18 proc. atsakė nei pritariantys, nei nepritariantys įstatymo įvedimui.
Statistiškai reikšmingai dažniau visiškam fizinių bausmių uždraudimui pritaria jaunesni, 15–24 m. respondentai, taip pat tarnautojai, moksleiviai bei studentai, Vilniaus bei Alytaus apskričių gyventojai.
Dažniau nepritaria asmenys su aukštesniuoju išsimokslinimų, turintys vidutines pajamas (241–330 eurų vienam šeimos nariui), darbininkai ir ūkininkai, Klaipėdos bei Telšių apskričių gyventojai.
Reprezentatyvią 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų apklausą tyrimų bendrovė RAIT atliko vasario 9–26 dienomis, apklausti 1020 respondentų.
Seimas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisas, uždraudžiančias vaikams taikyti fizines bausmes, priėmė vasario 14 dieną.
Nevyriausybininkai skaičiuoja, kad Lietuva tapo 52-ąja šalimi pasaulyje, įtvirtinusia tokį draudimą.
Daug metų svarstytas įstatymas priimtas po tragedijos Kėdainiuose, kai mirtinai buvo sumuštas keturių metų berniukas.
Pasisakantys prieš fizines bausmes argumentuoja, kad jos pažeidžia vaikų teises, kenkia jų vystymuisi ir gali paskatinti smurtą.
Kritikai laikosi pozicijos, kad tokiu draudimu valstybė pernelyg kišasi į šeimos gyvenimą, o bendrų įstatymų pakanka bausti už pavojų keliantį smurtą.