Delfi apžvalgininkas Vladimiras Laučius Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ teigė, jog stebisi opozicijos neveiksnumu.
„Aš tikrai pasigendu aktyvesnės opozicijos. Jeigu mes palygintume dabartinį opozicijos veikimą su ankstesnių kadencijų, tai toks įspūdis, kad ji miega, arba yra pasiėmusi nedarbingumą ketveriems metams“, – kalbėjo V. Laučius.
Jis teigė, jog nuo pat karantino ribojimų krizės, kai nebuvo girdėti ir matyti alternatyvių siūlymų, iki pat dabar situacija nesikeičia.
„Mes matome visiškai miegančią, praktiškai neegzistuojančią opoziciją. Gal specialiai taip pasirinkta, o galbūt trūksta noro, atsakomybės kažką daryti, inicijuoti, kažko imtis“, – Žinių radijo laidoje teigė apžvalgininkas.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių humanitarinių ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas stebėjosi opozicijos dėmesiu detalėms, bet ne esmei.
„Man yra keista ne tiek, kad opozicija nekritikuoja, ji bando tai daryti. Bet kartais tas kritikavimas tampa nekonstruktyviu, arba bendrai požiūris susimaišo su kažkokiomis smulkmenomis neesminėmis.
Nemoka aiškiai atsirinkti esminės žinutės ir ją stumti, ją perteikti visuomenei. Dažnai tiesiog nueinama į smulkmenas. (…) Čia kažkokie neuroziniai reikalai, kurie iš esmės nukreipia dėmesį visuomenės nuo esminių dabartinės Vyriausybės problemų“, – sakė politologas.
KTU atstovas Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ stebėjosi ir opozicijos priekaištais dėl Konstitucijos pažeidimų.
„Tai yra kritika apie nieką“, – pabrėžė jis.
Apžvalgininkas V. Laučius, komentuodamas valdančiosios Tėvynės sąjungos tarpusavio konfliktą viešojoje erdvėje, teigė, jog tai dar kartą liudija, kad būtent šią kadencija „opozicija yra bedantė“.
„Juk tai vienas svarbiausių metų politinių klausimų – biudžeto klausimas. Ir tada opozicija buvo mažiau girdima nei vienos partijos atstovų vidaus ginčas. Tai net šiek tiek juokinga“, – pažymėjo apžvalgininkas V. Laučius.
O KTU atstovas A. Lašas teigė, jog normalu, kad partijoje siekiama disciplinos.
„Neturėtų visiškai stebinti, kad yra pozicijos derinamos ir prašoma neteikti savų iniciatyvų jau dabartinėje stadijoje. Manęs tai nestebina, tai yra normalu. O kas stebina, kas nemaloniai atrodo – tos iniciatyvos ir diskusija, kuri rodo, kad tiesiog partijoje yra ambicingų žmonių, kurie nori būti matomi, kurių netenkina dabartinė pozicija. Ir kurie norėtų kitokių pozicijų.
Sakyčiau, kad tai vertinčiau kaip tam tikrą asmeninę raišką, asmenines ambicijas. Kurios negražiai žiūrisi iš išorės, bet nesakyčiau, kad tai yra kažkokie esminiai partijos lūžiai, ar tokios rimtos trintys, kurios rodo, kad yra didelis susipriešinimas viduje“, – tikino A. Lašas.
Apžvalgininkas V. Laučius Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ teigė, jog iš šono keistokai atrodo, kad partijos vadovybė ima nurodinėti frakcijai Seime.
„Seimo frakcija nėra partijos dalis, tai yra Seimo dalis. (…) Kita vertus, nurodinėjime reikalaujama vienbalsiškumo biudžeto projekto pateikimo ir svarstymo stadijoje, kurios prasme ir yra svarstyti, teikti įvairius pasiūlymus, diskutuoti, teikti įvairius pasiūlymus, ieškoti sutarimo. Jeigu tai būtų priėmimo – galutinio balsavimo stadija, tada taip, čia reikia telkti balsus. (…)
Bet dabar, kai reikėtų tuos siūlymus teikti ir svarstyti, liepti visiems balsuoti vienodai jau sakyčiau, kad yra gerokai perlenkta lazda“, – Žinių radijo laidoje „Įvykiai ir komentarai“ kalbėjo V. Laučius.
