Vladimiras Laučius

Slovakijoje daugiausiai balsų rinkimuose gavo prieš paramą kariaujančiai Ukrainai pasisakantys politikai. Jau anksčiau nieko nestebino tokia Vengrijos premjero V. Orbano retorika. Net didžiausia sąjungininkė Lenkija sugebėjo „apsižodžiuoti“ su Kijevu. Jungtinėse Amerikos Valstijose vis sunkiau įtiki...

Slovakijoje daugiausiai balsų rinkimuose gavo prieš paramą kariaujančiai Ukrainai pasisakantys politikai. Jau anksčiau nieko nestebino tokia Vengrijos premjero Viktoro Orbano retorika. Net didžiausia sąjungininkė Lenkija sugebėjo „apsižodžiauti“ su Kijevu. O JAV vis sunkiau įtikinti politikus skirti...

Nors nemažai partijų skelbia laimėjusios Savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, lyderystės problema, pasak ekspertų, gali užkirsti kelią politinių jėgų sėkmei kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Kas yra šių rinkimų laimėtojai ir pralaimėtojai?

Dažniausiai girdime, kad kaltas Turkijos prezidento Recepo Tayypo Erdogano noras paišsidirbinėti prieš artėjančius rinkimus ir išpešti naudos iš Vakarų sąjungininkių siekiant, kad jo šalis būtų grąžinta į F-35 programą, iš kurios JAV ją pašalino dėl rusiškų oro gynybos sistemų įsigijimo.

Popiežius Pranciškus praleido eilinę progą patylėti, kalbėdamas apie tai, ko gerai nesupranta – Rusiją. Šįkart jis pareiškė, kad rusų tauta – didi ir humaniška, o žiaurumas jai esąs nebūdingas.

Nors „Šeimų sąjūdžio“ perspektyvos neatrodo labai šviesios, tačiau visuomenėje yra susikaupusio potencialo protestuoti, sako ekspertai. Jų teigimu, advokatas Ignas Vėgėlė gali tapti naujuoju šių rinkėjų „gelbėtoju“, o kokią veikimo formą jis gali pasirinkti – variantų ne vienas.

Valdančioji Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) sprendimas neleisti frakcijos nariams biudžeto pateikimo ir svarstymo stadijose teikti savo pasiūlymus – lazdos perlenkimas. O opozicija atrodo kaip „pasiėmusi nedarbingumą ketveriems metams“ – taip Žinių radijo laidoje „Įvykiai ...

Kol nieko bendra su tradicine dešine seniai nebeturintys Vakarų „dešinieji“ ieško priešų ne kairėje, o vadinamojoje kraštutinėje dešinėje, kairieji naudojasi proga ir toliau skleidžia savo ideologinę propagandą, kuri labai padeda Vladimirui Putinui.

Vakarų santykis su Ukraina šiandien dažniausiai matomas ne ideologiniu, o valstybių elgesio kampu. JAV, Britinija ir Lenkija drąsiai remia ukrainiečių kovą; Prancūzija, Vokietija ir Italija – neryžtingai trypčioja; Vengrija – sabotuoja.

Vieni rimčiausių signalų dabartinei valdančiajai daugumai apie jos daromas klaidas skamba jau net ne iš opozicijos gretų, o iš politinio absurdo nualintų bendražygių.

Jei egzistuotų tik užsienio politika, tai galėtume elgtis taip, kaip liepė Dalia Grybauskaitė: nustoti krūpčioti. Bet, deja, yra dar „Ignitis”, jį valdanti valstybė ir elektros kainos. Ši trijulė priverstų krūptelėti net mirusįjį.

Vienas keisčiausių dalykų, besikartojančių stebint žmonių reakcijas į valstybių reakcijas į krizes, yra tai, kad daugelis reaguoja lyg vakar gimę.

Lietuva toliau virsta politikos kaimu: atsakomybės garsiai reikalaujama ne tada, kai daromos grubios klaidos arba tiesiog kvailystės gynybos, socialinėje ar užsienio politikoje, o tada, kai atsiranda kokia nors kaimo verta istorija: tvartelis, auksiniai šaukštai, anūkas, keliukas ir bambaliukas.

Europos Sąjungos užsienio ir saugumo politika Rusijos karinės ekspansijos akivaizdoje tampa tokia pat neefektyvi, kokia buvo Žečpospolitos politika XVIII amžiuje. Silpnumo priežastis – liberum veto teisė. Todėl raginimas įteisinti kvalifikuotos daugumos balsavimą, kurį šiomis dienomis paskelbė Sąjun...

Visas demokratinis pasaulis turbūt patyliukais pavydi Lietuvai jos užsienio politikos. Nes nė viena Vakarų valstybė, išskyrus Lietuvą, nesugebėjo per mažiau nei dvejus metus nutraukti santykių su dviem galingomis diktatūromis (Kinija, Rusija) ir viena maža, bet kaimynine. Ir būti laimėtoja šiame ver...

Nesunku konstatuoti, jog daugelis rusų taip apkiauto nuo valstybinės propagandos, kad nebeskiria melo nuo tiesos ir savo svajonių bei troškimų nuo realybės.

Visą pastarąjį šimtmetį Vakaruose vyraujanti politika Rusijos atžvilgiu buvo viena didelė klaida su palyginti nedidelėmis išimtimis – klaida, iš kurios iki pat šių metų beveik niekas nepasimokė.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo Lietuvoje būta stebėtinai mažai pastangų suvokti, kas yra Rusija: atsakyti į klausimus apie jos socialinę ir istorinę raidą, politinę santvarką ir prigimtį, politėją.

Ką iš tiesų norėjo pasakyti popiežius Pranciškus, prabilęs apie „NATO lojimą prie Rusijos durų“? Jau keliamos versijos nuo netinkamos interpretacijos ir netikslaus vertimo iki to, kad popiežius galbūt pavartojo visiškai ne tą žodį, kurį išgirdo žurnalistai. Vis dėlto politikos apžvalgininkas Vladimi...

Karas Ukrainoje padarė stebuklą: Lietuvoje per kelias savaites atsirado tiek Rusijos ekspertų, kad jų užtektų suformuoti ne vienam antirusiškam batalionui.