Ar D. Grybauskaitei gresia V. Adamkaus klaidos?

Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo perrinkta antrajai kadencijai ir tapo pirmąja politike išrinkta prezidento pareigoms antrą kartą iš eilės.

Dvi kadencijas, tik ne iš eilės, prezidento pareigas ėjo ir Valdas Adamkus. Šio politiko patirtis parodė, kad tas pats prezidentas dviejų kadencijų metu gali vykdyti pakankamai skirtingą politiką.

Prezidentui V. Adamkui antrosios kadencijos metu buvo priekaištaujama dėl pasyvumo vidaus ir užsienio politikoje, blogai pasirinktų bei silpnų patarėjų, klupimo energetikos reikaluose.

Ko iš V. Adamkaus gali pasimokyti D. Grybauskaitė? Kokios klaidos gresia jai ir ar jos gali būti panašios į V. Adamkaus?

Kodėl pasikeitė V. Adamkaus komanda

Prezidentas V. Adamkus antrosios kadencijos metu 2004-2009 m. buvo labiausiai kritikuojamas dėl silpnos komandos. Šis trūkumas labiausiai išryškėja lyginant pirmąją ir antrąją šio prezidento kadencijas.

Kaip žinoma, pirmosios kadencijos metu V. Adamkui patarinėjo Darius Kuolys, Albinas Januška, Egidijus Meilūnas, Rytis Muraška, tačiau antruoju jo prezidentavimo periodu komanda buvo radikaliai performuota.

Poreikį atnaujinti komandą išsakė ir perrinktoji prezidentė D. Grybauskaitė. Ar tik reforma patarėjų gretose netaps pirmąja jos klaida?

Kaip aiškina apžvalgininkas Audrius Bačiulis, V. Adamkaus komanda buvo performuota dėl kelių priežasčių. Pirma, V. Adamkus rinkimuose dėl antros kadencijos pralaimėjo Rolandui Paksui, todėl tai iš esmės buvo laikoma ir jo komandos pralaimėjimu, ir su ja buvo natūraliai atsisveikinta.

Antra, V. Adamkui kandidatuojant į prezidento postą po R. Pakso apkaltos jam pagelbėjo Artūras Zuokas ir Darius Gudelis. Pastarasis tapo prezidento patarėju vidaus politikos klausimais, prezidento ryšiai su A. Zuoku taip pat nenutrūko. A. Bačiulis teigia, kad V. Adamkus pasižadėjo A. Zuokui, jog komandoje neliks tokių asmenų kaip A. Januška ar D. Kuolys.

Naujoje V. Adamkaus komandoje atsidūrė diplomatas Edminas Bagdonas, teisininkė Toma Birmontienė, meno ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė, politologas Ramūnas Vilpišauskas, iš pirmosios kadencijos liko R. Muraška. Kiek vėliau D. Gudelį pakeitė politologas Lauras Bielinis, teisės klausimais patarinėjusi T. Birmontienė buvo paskirta į Konstitucinį Teismą, jos pareigas pradėjo eiti Haroldas Šinkūnas.

Po kotedžų skandalo savo pareigas turėjo apleisti E. Bagdonas ir R. Muraška, juos pakeitė Valteris Baliukonis ir Mindaugas Ladiga.

„Pirminė bėda buvo, kad V. Adamkus nebežinojo, ko jis nori. Jis apskritai į rinkimus ėjo tik revanšui. Aš labai gerai atsimenu, kaip dariau interviu dar iki rinkimų ir dar šiaip buvome susitikę keletą kartų: aš vis bandžiau suvokti, ko jis siekia, bet nemačiau jokio siekio. Paskui, kai jį išrinko, vėl dariau ilgą interviu. Ir vėl bandžiau išgirsti ką nors tokio, bet absoliučiai nieko neišgirdau. Bendri žodžiai, bendros frazės“, - pasakojo A. Bačiulis.

Apžvalgininkas pastebi, kad po 2004 m. sutrikęs buvo ne tik V. Adamkus, bet ir visa Lietuva: šalis jau buvo tapusi Europos Sąjungos ir NATO nare, todėl užsienio politikas buvo fluidiška.

„Prezidentūra bent jau teoriškai turėtų būti vieta, kur tokios mintys gimdomos, o ten dirbti nebuvo kam. Užtai iš karto aplink V. Adamkų ėmė burtis įtakos berniukai. Iki eidamas į rinkimus jis buvo pasižadėjęs A. Zuokui, kad jeigu bus išrinktas, tai visos senos chebros – A. Januškos ir D. Kuolio – Prezidentūroje tikrai nebus, nes šitų vyrų žaidimai ir intrigos jau visiems buvo ties gerkle. Dėl šios priežasties jie į Prezidentūrą nenuėjo“, - sakė A. Bačiulis.

Jo pasakojimu, per antrą V. Adamkaus kadenciją tvyrojo nuomonė, kad, pavyzdžiui, D. Gudelis yra artimas su A. Zuoku, bet, A. Bačiulio teigimu, tai netiesa. „Tuo metu jie buvo mirtinai susipykę“, - sakė apžvalgininkas, pridurdamas, kad D. Gudelis iš Prezidentūros „buvo išgrūstas“, nes buvo „svetimas chebrai“.

Ar neužlips D. Grybauskaitė ant to paties grėblio?

Klausiamas, ar D. Grybauskaitė neužlips ant to paties grėblio, jeigu nuspręstų performuoti savo komandą, A. Bačiulis pabrėžė skirtumą tarp abiejų prezidentų ir darbo stiliaus.

„D. Grybauskaitės patarėjai yra akivaizdžiai nesavarankiški asmenys, kurie orientuoti į prezidentės aptarnavimą. Akivaizdu, kad nė vienas iš prezidentės patarėjų negali priimti jokio savarankiško sprendimo, jis gali tik patarti. Pas V. Adamkų buvo kitaip: pas jį spręsdavo patarėjai, kurie susirinkdavo, nuspręsdavo, o paskui nutransliuodavo sprendimą V. Adamkui, kurį jis įgarsindavo. Pas D. Grybauskaitę tokio dalyko nebuvo pirmoje kadencijoje ir garantuoju, kad nebus antroje“, - teigė apžvalgininkas.

Tačiau jis neneigė, kad prezidentės vienasmeniškumas priimant sprendimus neapsaugo nuo klaidų, kurias kartais ji ištaiso. Ištaisytomis klaidomis A. Bačiulis vadina akivaizdžiai pasikeitusį D. Grybauskaitės požiūrį į santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir su Lenkija.

Iš pradžių D. Grybauskaitė padarė keletą žingsnių, kurie neigiamai atsiliepė Lietuvos ryšiams su šiomis valstybėmis, bet laikui bėgant požiūris keitėsi.

V. Adamkus tokių užsienio politikos klaidų nepadarė, bet silpna prezidento komanda antrosios jo kadencijos metu ekspertų buvo laikoma pagrindine priežastimi, kodėl prezidentui nepavyksta atsverti skandaluose paskendusios valdančiosios koalicijos.

Valdančią koaliciją 2004-2006 m. sudarė Algirdo Brazausko socialdemokratai, Viktoro Uspaskicho Darbo partija, Artūro Paulausko socialliberalai ir Kazimiros Prunskienės valstiečiai liaudininkai.

2006-2008 m. koalicijoje Darbo partija jau nebedalyvavo: ją sudarė socialdemokratai, nuo „darbiečių“ atskilę pilietininkai, socialliberalai, valstiečiai liaudininkai ir liberalcentristai. Gedimino Kirkilo mažumos Vyriausybę rėmė ir opoziciniai konservatoriai.

Koaliciją nuolat krėtė skandalai dėl A. Brazausko žmonos Kristinos „Draugystės“ viešbučio privatizavimo, dėl V. Uspaksicho aukštojo mokslo diplomo, tuo laikotarpiu kaip tik pradėtas tyrimas dėl Darbo partijos „juodosios buhalterijos“, „darbiečiai“ skilo, V. Uspaskichas pabėgo į Rusiją, o esant mažumos Vyriausybei Seime opozicija sudarė sąlygas priimti įstatymus, kurie gerokai padidino biudžetinius valstybės įsipareigojimus. Tuo laikotarpiu šalis išgyveno ir skandalą dėl naujos atominės elektrinės statybų, nes G. Kirkilo mažumos Vyriausybė nacionaliniu investuotoju pasirinko VP grupės, valdančios mažmeninės prekybos tinklus „Maxima“, savininkus.

R. Lopata – apie tai, kas yra tikrasis D. Grybauskaitės patarėjas

Politologas Raimundas Lopata sako, kad V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės vadovavimo stilių lyginimas yra dirbtinis, nes abiejų prezidentų asmenybės fundamentaliai skiriasi.

„Pirmajam būdingas atvirumas ir humaniškumas, antrajai – uždarumas ir valdininkiškumas“, - sakė politologas.

Jo nuomone, D. Grybauskaitei Prezidentūros patarėjų korpusas reikalingas logistikai, biurokratinei rutinai tvarkyti, o ne sprendimų priėmimui.

„Todėl kalbos apie permainas prezidentūros patarėjų korpuse – politinė viešųjų ryšių akcija ir nieko daugiau. Panašu, kad tikrasis jos patarėjas – Vytautas Landsbergis. Todėl įdomesnis klausimas – koks bus tolesnis prezidentės santykis su profesoriumi? Šis klausimas charakterizuoja bendrą prezidentės vadovavimo stilių – šešėlinį sprendimų priėmimą, tarp jų naudojantis ir vadinamąją telefoninio skambučio „teise“, - teigė R. Lopata.

V. Landsbergio įtaka

D. Grybauskaitei nuolat prikišama konservatorių patriarcho V. Landsbergio įtaka kaip kad V. Adamkus turėjo gintis dėl ilgamečių savo draugų – Raimundo Mieželio ir Juliaus Šmulkščio – poveikio.

Kadenciją baigusiam prezidentui buvo priekaištaujama dėl pernelyg artimo A. Zuoko prisileidimo, o didžiausias smūgis jo autoritetui buvo suduotas, kai paaiškėjo, kad rinkimų prieš R. Paksą skolas apmokėti padėjo V. Uspaskichas.

Tačiau A. Bačiulis sako, kad šiuo aspektu lyginti prezidentų visiškai neįmanoma, nes nėra jokio įrodymo, kad D. Grybauskaitė išties taip stipriai pasitiki V. Landsbergio patarimais ar kad kada nors būtų jų prašiusi.

„Rašymas apie D. Grybauskaitės santykius su V. Landsbergiu man labai primena apie D. Gudelio santykius su A. Zuoku. Jokių įrodymų niekas neturi pateikęs, bet susiformavo toks įsitikinimas, kad taip yra. Pavyzdžiui, aš iš V. Landsbergio nė karto nesu išgirdęs nė žodžio apie jo santykius su D. Grybauskaite. Vienas dalykas ginti ją, palaikyti, kitas – turėti asmeninius santykius ir daryti įtaką sprendimams. Parodykite bent vieną nuotrauką, kur būtų parodyta, kad V. Landsbergis susitinka su D. Grybauskaite neformalioje aplinkoje, nuvyksta pas ją į Turniškes“, - teigė apžvalgininkas.

Kalbėdamas apie V. Adamkaus santykius su a.a. A. Brazausku, A. Bačiulis pažymi, kad prezidentas buvo gana supratingas tuometinio premjero atžvilgiu. Pavyzdžiui, kilus skandalui dėl „Draugystės“ viešbučio privatizavimo jis nepasiūlė A. Brazauskui atsistatydinti ir nepareikalavo konkrečiai pasiaiškinti.

„Iš dalies taip nutiko todėl, kad tuo metu A. Brazauskas vairavo Vyriausybę ir nelabai buvo įsivaizduojama, kas tą vairą galėtų perimti. Antras dalykas, V. Adamkus pats buvo su torpedos skyle borte dėl jo rinkimų skolų padengimo“, - sakė apžvalgininkas.

Savo memuarų knygoje V. Adamkus rašė, kad atstatydinus A. Brazauską valdžia būtų perėjusi į Darbo partijos ir V. Uspaskicho nagus, tačiau nei prezidentas, nei premjeras jau tuo metu neabejojo neskaidriais šio politiko ryšiais su Maskva.

„Tuo tarpu D. Grybauskaitei būdingas apsauginio rato nubrėžimas – neprisileidžiant nieko prie savęs – jis turi neigiamų pusių, bet turi ir teigiamų. Šiai dienai nei verslininkas, nei koks politikas negali bandyti konfidencialiai spręsti reikalų argumentuodamas tuo, kad jis artimas prezidentei. O štai tokių, kurie galėjo pasakyti, kad turi priėjimą prie V. Adamkaus, buvo daugiau nei reikia“, - sakė A. Bačiulis.

Vienam kliuvinys, kitam – arkliukas

Apžvalgininkas primena ir faktą, kad kadenciją baigęs prezidentas klupo ir energetikos reikaluose. Kaip žinoma, G. Kirkilo mažumos Vyriausybė puoselėjo planą statyti naują atominę elektrinę Visagine, tačiau pagrindiniu investuotojų pasirinko VP grupę. Tai sukėlė didžiulį nepasitenkinimą, kilo susipriešinimas tarp atominės jėgainės šalininkų ir priešininkų, tačiau prezidentas V. Adamkus pasirašė Seimo priimtus įstatymus.

„V. Adamkus pats laimino „Leo LT“. Suėjo „Vilniaus prekybos“ vyrai, papasakojo, kaip viskas bus gražu ir nuostabu, o V. Adamkus pasakė: „Jie mums davė žodį“, - sakė A. Bačiulis, pridurdamas, kad amžius ir nuovargis darė savo.

Tuo tarpu D. Grybauskeitei energetikos reikalai yra įdomūs ir itin svarbūs. Pasak A. Bačiulio, prezidentė yra viena priežasčių, kodėl Lietuva gana stipriai laikosi derybose su „Gazprom“ dėl tarptautinio arbitražo ar trečiojo energetikos paketo.

Kalbėdamas apie galimas potencialias D. Grybauskaitės klaidas antroje kadencijoje A. Bačiulis sako, jog visiems antros kadencijos valstybės vadovams gresia panašūs dalykai: neįsiklausymas į visuomenės ir kitų politikų nuomonę.

„Gali atsirasti toks jausmas – ką jūs man padarysite, aš vis tiek kadenciją baigiu. Tai pavojinga, tai potencialus pavojus“, - sakė A. Bačiulis.

D. Grybauskaitė nepaiso valdžių atskyrimo principo?

Buvęs D. Grybauskaitės konkurentas prezidento rinkimuose, Vilniaus meras A. Zuokas pasakoja, kad pasikeitimai komandoje antrosios V. Adamkaus kadencijos metu buvo neišvengiami, nes buvo susiformavusi neigiama visuomenės nuomonė, o rinkimų kampanijos metu V. Adamkus esą buvo pažadėjęs atnaujinti ar pakeisti savo patarėjų korpusą.

Tačiau A. Zuoko nuomone, lyginti prezidentus V. Adamkų ir D. Grybauskaitę beveik neįmanoma, nes tai asmenybės, kurios pasižymi skirtinga pasaulėžiūra ir skirtinga politine doktrina.

„V. Adamkus visą laiką kalbėjo, kad Lietuvos piliečių bendriją įsivaizduoja kaip atvirą visuomenę, kurioje nėra tiesos monopolio ir vieno politinės galios centro. D. Grybauskaitė šiuo atveju aiškiai formuoja politinį galios centrą aplink save su asmenų grupėmis, kurios palaiko D. Grybauskaitės formuojamą vieną politinį galios centrą. Ir dėl aukšto reitingo, kuris pastaruoju metu mažesnis, ji pretenduoja turėti tiesos monopolį. O faktai tokiais atvejais nebeturi reikšmės, tai grėsminga demokratijai“, - sakė A. Zuokas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad V. Adamkus visuomet teigė, kad stipri valstybė nėra lygu stipriai valdžiai, tuo metu D. Grybauskaitė, A. Zuoko požiūriu, pirmenybę teikia stipriai valdžiai. Pašnekovo teigimu, V. Adamkus pabrėžė valdžių atskyrimo principą, o D. Grybauskaitė jį naikina.

„Šiandien mes matome, kad D. Grybauskaitės formuojamas politinis galios centras jau yra peržengęs konstitucines ribas“, - sakė A. Zuokas, primindamas energetikos pavyzdį.

Jo teigimu, V. Adankus išties klupo ties energetikos reikalais, tačiau, A. Zuoko požiūriu, tą patį daro ir D. Grybauskaitė, kuri sprendžiant šiuos reikalus esą visiškai eliminavo Energetikos ministeriją ir viską sprendžia pati su patarėjais ar patarėjų patarėjais.

A. Zuokui kliūna D. Grybauskaitės sprendimai dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo: jam nepatinka, kad net ir pastačius terminalą gamtinės dujos, vargu, ar bus pigesnės. „Kas už tai prisiims politinę atsakomybę? Prezidentūra? Ne, atsakomybę turės prisiimti Vyriausybė ir Energetikos ministerija, formaliai juridiškai atsako jie, o ne Prezidentūra“, - teigia Vilniaus meras.

Kritikos jis D. Grybauskaitei negaili ir dėl to, kad derybas su „Gazprom“ ji esą vedė per spaudos konferencijas.

„V. Adamkus klupo ties energetikos projektais, tačiau jis labai aiškiai laikėsi valdžių atskyrimo principo. Todėl, be abejonės, visa atsakomybė teko tuometinei Vyriausybei už priimamus sprendimus. D. Grybauskaitės situacija panaši, tik ji gudresnė: realiai ji formuoja energetikos politiką Lietuvoje su patarėjais ir patarėjų patarėjais (tai teisiniai konsultantai, interesų grupės, politinių partijų atstovai), tačiau atsakomybė teks Vyriausybei, nes pagal kompetencija būtent ji už tai atsako“, - teigė A. Zuokas.

Vilniaus meras taip pat išsakė nusistebėjimą, kad D. Grybauskaitė nuolat pabrėžia priešiškumą švietimo, kultūros, politikos, verslo ir mokslo elitui. Jo teigimu, su elitu kovojo tik sovietai. „Ką trėmė iš Lietuvos sovietų valdžia? Taigi tuometinės Lietuvos elitą. Priešingai, elitą reikia kurti ir formuoti bei motyvuoti. V. Adamkus tam skyrė daug dėmesio, D. Grybauskaitė – ne ir netgi viešai pasisako neigiamai. Tai primena sovietmečio politines nuostatas“, - sakė politikas.