Pirmasis po nepriklausomybės atkūrimo kultūros ir švietimo ministras, kultūros istorikas Darius Kuolys sako užjaučiąs valdžioje esančius konservatorius ir liberalus, bet negalįs pateisinti kai kurių jų sprendimų.
Kazimira Prunskienė
53 straipsnių
Kazimira Danutė Prunskienė (Stankevičiūtė, g. 1943 m. vasario 26 d. Vasiuliškėje, Švenčionių raj.) – Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo Akto signatarė.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pradėjo savo veiklą seniai – dar 2004 m. pavyko patekti į Seimą, tačiau tai buvo vienkartinis laimėjimas (2000 m. ir 2008 m. Seimo rinkimuose partija gavo atitinkamai 4 ir 3 vietas, jas iškovojusi vienmandatėse apygardose). Savivaldos rinkimuose įprastai rezult...
Abiejų kairiųjų partijų pralaimėjimas pastaruosiuose Seimo rinkimuose tapo pretekstu prabilti apie socialdemokratijos idėjų krizę Lietuvoje. Akivaizdu, kad socialdemokratija visoje Europoje išgyvena ne geriausius laikus. Blaškymasis tarp pasenusių dogmų ir modernaus kairumo kenkia nuosekliai politik...
Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo sagos veiksmas XX a. pabaigoje vystėsi svaiginamai greitai. Po mažiau nei du metus dinamiškai, bet taikiai išsiskleidusio visos Lietuvos Sąjūdžio už nepriklausomybę, 1990 m. kovo 11-ąją Lietuvos Aukščiausioji Taryba, vadovaujama pirmininko Vytauto Landsbergio, pask...
Prie Kazimiros Danutės Prunskienės vardo klijuojama daug pravardžių – vienas jų ji pasirinko pati, kaip kad Gintarinė ledi ar Šatrijos Ragana, kitas lėmė priimti sprendimai. Visos jos atspindi skirtingus politikės gyvenimo tarpsnius, kuriuos nėra lengva sudėlioti į vientisą paveikslą.
Prunskienę insultas ištiko prieš 7 metus: politikės dukra papasakojo, kaip ji jaučiasi šiandien (438)
Nepriklausomybės akto signatarę prof. Kazimirą Prunskienę insultas ištiko 2012 m. vasarį, dabar politikei 76-eri. Minint pasaulinę insulto dieną ir taip norint šviesti žmonės apie šią klastingą ligą, išgyvenimais pasidalyti sutiko K. Prunskienės dukra Rasa Vaitkienė.
Lietuvos prezidentūra pagaliau išbris iš dešimtmetį trukusios posovietinio raugo stagnacijos ir panašios į rusišką politinės kultūros duobės.
Rasa Juknevičienė. Labiausiai pažeidžiama vieta mūsų nacionaliniam saugumui – politinė sistema (256)
Jau tradicija tampanti Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) bendra metinė grėsmių analizė yra vertinga priemonė, atkreipianti visuomenės dėmesį į aplinką, kurioje gyvename. Lyginant su buvusiomis analizėmis, šiemetinė buvo labiausiai aptaki, smarki...
Negalima pritarti nuomonei, kad Sąjūdis susikūrė spontaniškai – jam susikurti įtakos turėjo Romualdo Ozolo ir kitų aktyvistų inicijuoti pasitarimai, per kuriuos buvo aptariama būsimos Sąjūdžio iniciatyvinės grupės sudėtis. Taip portalui LRT.lt pasakoja vienas šios grupės narių filosofas Vytautas Rad...
Pirmoji po nepriklausomybės atkūrimo premjerė Kazimira Prunskienė šalies visuomeniniame gyvenime nedalyvauja lygiai penkerius metus. Į didžiąją politiką jos išvesti „valstiečiai“ per visus buvusios lyderės ligos metus taip ir nerado laiko jos aplankyti, rašo „Lietuvos žinios“.
Artėjant Seimo rinkimams, LRT RADIJAS rengia specialias laidas, kurios skirtos pristatyti debatų dalyvius. Pirmadienį debatuose susitinka Lietuvos liaudies partija ir Lietuvos lenkų rinkimų arkcija-Krikščionių šeimų sąjunga. Būtent su pastarosios partijos veikla ir istorija kviečiame susipažinti.
Tuoj po Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių – Lietuvos politinės olimpiados finalai. Jei nenutiks kokių force majeure, Seimo rinkimų pjedestalas nuspėjamas – socialdemokratai, konservatoriai ir liberalai. Sunkiau nuspėti, kurie iš jų turės realią valdžią, tai yra kas susieis į valdančiąją koaliciją.
Lietuvai žengiant pirmuosius nepriklausomybės žingsnius, Maskva įvairiais būdais bandė užkirsti kelią Sovietų Sąjungai subyrėti, bet iš pradžių vengė kraujo – labai norėta išvengti tarptautinio skandalo. Tuometinis faktinis valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas Vytautas Landsbergis,...
Nepriklausomybės akto signatarė Nijolė Oželytė prisipažįsta Sausio 13-osios naktį telefonu prakeikusi, anot jos, kruvinų įvykių koordinatorių komunistą Vladislavą Švedą. Signatarė taip pat piktinasi klastojama istorija – ją sukrėtė bandymas premjeru paskirti Algirdą Brazauską bei po to suklastotos s...
Prieš 25-erius metus – 1991-ųjų sausio 13-ąją – Lietuva atlaikė patį rūsčiausią per visą antrosios Nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį išbandymą. Įvykiai sparčiau rutuliotis pradėjo pirmosiomis metų dienomis, o sausio 8-ąją išsiliejo didelė prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ protesto akcija ir...
Viena žiūrimiausių šalies televizijų, LNK rugsėjo 3-ąją Lietuvos nacionaliniame dramos teatre ne tik oficialiai atidarė naująjį sezoną, bet ir minėjo savo 20-ąjį jubiliejų. Čia susirinko šimtai televizijos, teatro, pramogų pasaulio, verslo, politikos atstovų.
Vilniuje ketvirtadienį palaidotas signataras, vienas Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio architektų Romualdas Ozolas. R. Ozolo urna buvo išlydėta iš Lietuvos mokslų akademijos salės, velionis atgulė Antakalnio kapinėse.
Pirmadienį mirė Nepriklausomybės Akto signataras Romualdas Ozolas.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo perrinkta antrajai kadencijai ir tapo pirmąja politike išrinkta prezidento pareigoms antrą kartą iš eilės.
Su insulto padariniais jau pustrečių metų kovojanti 72-ejų Kazimira Prunskienė nelieka abejinga prezidento rinkimų kampanijai.