„Keli žodžiai tiems, kurie ketina įsikišti. Rusija atsakys žaibiškai ir pajusite pasekmes taip, kaip niekada istorijoje“, – dar vasario 24-osios įrašę įspėjo Vladimiras Putinas, pridūręs, kad bet koks puolimas prieš Rusiją prives prie siaubingų pasekmių.
Tada, skelbiant „specialios karinės operacijos“ pradžią Kremliuje manyta, kad viskas tetruks kelias dienas, gal savaitę. Ukrainos kariams V. Putinas siūlė pasiduoti ir žadėjo jiems gyviems leisti palikti kovos veiksmų zoną. Operacijos tikslas esą yra „Ukrainos demilitarizacija, denacifikacija ir Donbaso išlaisvinimas“, o ne šalies okupacija.
Labai greitai niekam, netgi dėl Rusijos dvejojusiems nebeliko jokių iliuzijų, kad tai tebuvo įžūlus melas: nuo civilių skerdynių Bučoje, karo belaisvių kankinimo, niekinimo ir masinio žudymo iki pripažinimo, kad Rusijos tikslai visai nesibaigia anksčiau įvardytais, o siekia kur kas toliau.
Tačiau praėjus daugiau nei 5 mėnesiams nuo „sėkmingos kelių dienų specialios operacijos“ liguistai optimistiškas Kremliaus tonas išties, regis kelia nerimą dėl galutinio sumanymo.
"We haven't even started yet" 🤡 pic.twitter.com/DMhENmqdbN
— Xander (@XanDDeroS) July 11, 2022
Pats V. Putinas yra užsiminęs, jog Rusija esą dar nepradėjo tikro puolimo, o svarstymai, jog Ukraina šis karas tikrai nesibaigs, nes Kremlius Vakaruose įžvelgia silpnumą ir ketina išnaudoti visas įmanomas spaudimo priemones, regis, logiškai nedera su realia padėtimi fronte.
Nebent, žinoma, Kremlius pasiruošęs eiti iki galo, nes neatsitiktinai ėmė mojuoti galingiausia savo turima korta – branduoliniais ginklais.
Būtent pastarasis scenarijus nuo pat pirmosios atviro karo dienos visada buvo vertinamas, kaip mažai tikėtina, bet vis dėlto neatmetama grėsmė – nebūtinai tiesioginio panaudojimo, nebūtinai prieš Vakarus ir netgi nebūtinai prieš Ukrainą, netgi pralaimint karą, ką numato Rusijos karinė doktrina. Vien branduolinė demonstracija gali sukelti neprognozuojamas pasekmes.
Tačiau kol kas daugiau klausimų kelia ne tik tai, kaip atsainiai svarstoma tokia galima eskalacija Rusijos viešojoje erdvėje, bet ir reakcijos Vakaruose. O jos pasireiškia nesunkiai paaiškinama baime, nenoru aštrinti padėties.
Būtent taip atrodo JAV korporacijos RAND naujas tyrimas „Keliai iš karo Ukrainoje į Rusijos eskalaciją prieš NATO“. Kaip ir kiti garsūs RAND tyrimai, šis paremtas galimų scenarijų modeliais bei išvadomis.