Ar šis karas krypsta link Rusijos ir Vakarų susidūrimo: Ukrainoje įklimpęs Kremlius renkasi iš dviejų scenarijų

Ar Rusija gali kėsintis į Baltijos šalis ar net Lenkiją? Kol Kremlius laido vieną perspėjimą po kito, kad ukrainiečius ginklais remiantys Vakarai pasigailės, o NATO ramina, jog bent jau artimiausiu metu rusai nebus pajėgūs šokti prieš Aljansą, padėtis fronte verčia žvelgti dar toliau į ateitį. Tikėtina, kad karas Ukrainoje užtruks, o tai reiškia, kad visiems reikės daug kritinių išteklių. Rusija jų tiek neturi, tad ką dabar rinktis – pralaimėjimą ar eskalaciją?

Žinoma, taip purenama informacinė dirva, ruošiant Rusijos visuomenę prie Trečiojo pasaulinio karo idėjos, gali būti tik eilinė bravūra – tušti svaičiojimai iš susireikšminusių ir Rusijos galybe patikėjusių ar tokį įvaizdį išlaikyti bandančių veikėjų, kai 3 tūkst. rusų tankų, šarvuočių ir kitos karinės technikos jau virto metalo laužu Ukrainoje, o galvas padėjo nuo keliolikos iki 22 tūkstančių rusų karių.

Bet nepavykus sėkmingai kelių dienų „specialiai operacijai“ ir įklimpus Ukrainoje, ilgas, sekinantis konfliktas Rusijai kelia išties realų ir didelį pavojų, o kartu sukuria ir dilemas: jei naujas puolimas Donbase nepavyks, o netgi jei ir bus užimtos teritorijos – kas iš tokios pergalės, iš sugriauto, nuniokoto krašto Rusijai, kurią ne šiaip smaugia sankcijos, bet ir laukia kritinių išteklių trūkumas?

Manipuliacijos Vakarų priklausomybe nuo dujų ir naftos turi ir atvirkštinį efektą: pati Rusija neišsigydė priklausomybės nuo importo iš Vakarų. Nuo smulkiausių importinių detalių iki paprasčiausio veikiančio šaldytuvo – Rusija iki šiol nesugeba jų pasigaminti.

Anksčiau ar vėliau bus pasiekta riba: stos gamyba, ne tik Rusijos ekonomiką palaikančių gamtinių išteklių, bet ginkluotės eksportas. Tad ką darys Rusija – lauks tos juodos dienos ar pakels statymus iki tiesioginės konfrontacijos su Vakarais?