Ar turime planą B, jei Ukraina vis dėlto pralaimėtų: šis scenarijus kasdien – vis realesnis

Situacija sudėtinga: vyksta sunkūs mūšiai, ukrainiečių nuostoliai auga, politinės ir karinės vadovybės ginčai vis labiau matomi viešumoje, o Vakarų parama, nepaisant pažadų, slopsta. Tokios tendencijos matomos kurį laiką, o teigiamų pokyčių fronte ir ne tik nematyti. Tad kas, jei įvyks tai, kuo daugeliui nesinori tikėti, – jei Ukraina vis dėlto bus įveikta mūšio lauke? Ir ką tai reikš mums?

Tikimybė, kad Ukraina gali pralaimėti egzistavo nuo pat 2022-ųjų vasario 24-osios. Taip, anuomet ukrainiečiai ne tik paneigė visas skeptikų prognozes, atsilaikė prieš teoriškai kiekybiškai ir kokybiškai galingesnį priešą, bet ir atsikovojo dalį savo teritorijos per tų metų kontrpuolimus.

Sėkmingos Ukrainos operacijos sukėlė daug lūkesčių – viltingų, bet ne visada pagrįstų. Aukštai užkelta kartelė bei ambicijos išvaduoti ne tik pernai užgrobtas teritorijas, bet, galbūt, net ir 2014 m. okupuotą Krymą.

Esą net patys rusai svarstė pasitraukimo iš ten scenarijus. Toks noras atsiimti savo žemes atrodo logiškas, teisėtas, teisingas, net jei susijęs su didelėmis rizikomis.

Vis dėlto 2023-iųjų žiemą Ukraina jau priversta ne galvoti apie Krymo išlaisvinimo scenarijus, o apie tai, kaip dar kartą atsilaikyti fronto linijoje ir iš viso nepralaimėti karo.

Kontrpuolimas, kurio taip laukta nuo pernai žiemos, baigėsi nesėkmingai – atsikovota tik nedidelė dalis teritorijos. Ir nors priešui pridaryta daug skaudžių nuostolių, pastarųjų daug patyrė ir ukrainiečiai – prarasti žmonės, technika, išeikvoti šaudmenys, o, svarbiausia – brangus laikas.

Nepaisant visų patirtų ir toliau patiriamų nuostolių Rusijos armija sugebėjo nesubyrėti, atsitiesti, sulaukta daugiau karinės technikos, ginklų, amunicijos, mobilizuotų žmonių – viso to Rusija turi tiesiog daugiau už Ukrainą. O pastarajai ima trūkti ginklų, amunicijos, o svarbiausia – žmonių.