Įraše, kurį ministrė A. Armonaitė pavadino „mokomės skaityti“, ji pateikė Finansų ministerijos suderėtus rodiklius su Europos Komisija (EK).
„Tagi yra tai, ką Lietuva turi padaryti mainais į dalį RRF subsidijinės paramos lėšų: „Įsigalioja akcizų, aplinkosauginių mokesčių ir turto mokesčių įstatymų pakeitimai, kuriais didinamas ekonomikos augimo nestabdančių mokesčių vaidmuo mokesčių struktūroje“. <...>
Vienas pakankamai neilgas ir aiškus sakinys, kurį galima traktuoti gana plačiai. Kaip ir rašiau ankstesniame savo poste, yra įvairių išeičių, kaip šių mokesčių vaidmuo mokesčių struktūroje gali didėti. Tačiau matome, kad apie masinį nekilnojamojo turto mokesčio įvedimą gyventojams čia nieko nekalbama“, – feisbuke rašė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
Ji pabrėžė, jog kalbama yra apie turto mokesčius, kai pati Lietuva turi visiškai laisvę juos keisti.
„Gali naikinti įvairias išimtis ar lengvatas dabar galiojantiems mokesčiams. Nėra jokio įsipareigojimo apmokestinti pirmąjį žmonių būstą, kaip dabar siūloma, nėra jokio įsipareigojimo dėl būsto verčių, nuo kurių siūloma taikyti mokestį.
Juo labiau, kad dabar Seime svarstomas nekilnojamojo turto mokesčio modelis nuo pradinio varianto per metus jau pasikeitė keturis kartus“, – savo poziciją socialiniame tinkle dėstė A. Armonaitė.
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė taip pat pabrėžė, jog net jei šiame rodiklyje ir galima įskaityti NT mokesčio reikalavimą, situaciją nuo 2021 metų, kai Vyriausybė šį planą patvirtino, smarkiai pasikeitė – EURIBOR paaugo drastiškai.
„Praėjusių metų susirašinėjimų tarp viceministrų, kuriuose aiškiai sakoma, kad esame skeptiški NT mokesčio klausimu būtent ir dėl kilusių palūkanų čia nededu, bet jie yra“, – tikino ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė teigė iki šiol nesuprantanti, kodėl nebuvo galima pratęsti diskusijos su Europos Komisija dėl mokestinių rodiklių terminų ir turinio, nestabdant RRF plano keitimo, ką ji ir siūlė Vyriausybei.
„Bet gal Finansų ministerija turi savo matymą ir strategiją. Ir taip, Vyriausybė 2021 m. pavasarį patvirtino šiuos įsipareigojimus, nes jie buvo labai platūs ir, mano manymu, leidžia keisti mokesčius taip, kaip yra naudingiausia Lietuvai.“, – rašė ministrė A. Armonaitė.
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė dar kartą priminė, jog jos vadovaujamos partijos rinkimų programoje aiškiai pabrėžė nepritarianti naujų visuotinių mokesčių įvedimui.
„Jeigu rinkimų programos laikymasis kažkam atrodo kaip populizmas, tai kam tada reikalingos programos ir įsipareigojimai savo rinkėjams?“ – į kolegų valdančiųjų kritiką feisbuke atsakė A. Armonaitė.