„Tie planai kinta. Nes kariuomenėje mes visą laiką sakydavome – gali būti idealiausias planas, bet po pirmo šūvio vis tiek planas keisis. Lygiai tas pats ir rusams nutiko. Mes puikiai žinome, kad per tris dienas planuota buvo Kyjivą paimti, tai visa tai žlugo“, – priminė jis.
Atsargos pulkininkas E. Vosylius teigė, jog rusai ir toliau stengiasi užimti Donbasą. Bet ukrainiečių gynyba neleidžia jiems stumtis tokiu greičiu, kokiu norėtų Kremlius.
„Jie stengiasi iš paskutinių pajėgų. Siunčia savo karius, kuriems ukrainiečiai sėkmingai neleidžia stumtis (į priekį, aut. p.). Kiek jau laiko mes matome, kad jie stumdosi prie Bachmuto, Slaviansko. O progresas yra labai mažas. Ir aišku kodėl. Ukrainiečiai taiko protingą gynybą ir pradeda vis labiau įtraukti vakarų ginkluotę, kurią gauną. Ypač, visi žinome „HIMARS“, kurių pagalba ukrainiečiai protingai naudodami juos naikina aukštos vertės taikinius“, – pasakojo atsargos pulkininkas E. Vosylius.
Jo teigimu, aukštos vertės taikiniai: štabai, geležinkelio mazgai, tiltai, logistikos linijos ir karių sankaupos, karinės bazės. Ukrainiečiai, anot atsargos pulkininko, renkasi objektus, kurių sunaikinimas pasiektų kuo didesnį efektą.
„Lyginant su Rusija, kuri šluoja viską nuo žemės paviršiaus, todėl, kad turi artilerijos pabūklų didžiulę persvarą. (…) O ukrainiečiai naudoja „HIMARS“ tiksliai pataikyti. Ir jų pagrindinis tikslas yra pasiekti kuo didesnį efektą. Mes puikiai matėme kokį efektą pasiekė, kai jie atakavo Kryme esančią aviacijos bazę. (…) Iš tikrųjų tai yra dvi versijos: pirmoji, kad tai yra Specialiųjų Ukrainos pajėgų darbas, tas irgi nėra atmestina.
O kitas: arba tai ATACMS, kurias ukrainiečiai yra gavę, arba „HIMARS“. Kiti sako, o kaip nepastebėjo tų raketų – bet mes pasižiūrėkime į jų greitį – jos tris kartus viršija garso greitį. Nelabai jas ir pamatysi“, – Žinių radijo eteryje aiškino jis.
E. Vosyliaus nuomone, ukrainiečių siekiamas didžiausias efektas ne tik karinis, bet ir psichologinis.
„Dabar ta ataka parodė ir raudonos linijos peržengimą. Kadangi visą laiką buvo kalbama, kad Krymas yra kažkoks tabu. Bet Krymas nėra Rusijos teritorija, jos niekas niekada nepripažino. Ukrainiečiai, kaip ir prezidentas Volodymyras Zelenskis sako – Krymą mes paimsime.
Be abejo, tai skambus politiko pareiškimas, padaryti tai kariniu būdu, tai yra didžiulė problema, kaip tai padaryti. Bet efektas, kurį padarė, ypatingai tiems poilsiautojams Kryme – psichologinis buvo didelis. Nes Rusijos spauda visą laiką kartojo, kad viskas eina pagal planą“, – pabrėžė Žinių radijo pašnekovas, atsargos pulkininkas E. Vosylius.
Po šių sprogimų Kryme, pradėtas kelti klausimas – ar jau galima sakyti, kad ukrainiečiai pereina į aktyvią kontrpuolimo fazę? E. Vosyliaus nuomone, tokio puolimo, koks buvo įprastas II Pasaulinio karo metais, nepamatysime.
„Reikėtų suprasti, kad nematysime mes tikriausiai tokio puolimo, koks buvo klasikinis II Pasaulinio karo metais. Kada sukaupiamas didelis kiekis karinių pajėgumų, tada numatoma kažkokia vietovė arba puolimo kryptis, per kurią stengiasi pramušti gynybines linijas ir įsiveržti. Nelabai mes matysime. Rusijos personalo pajėgumas yra labai stipriai sumažėjęs, nėra persvaros klasikiniam vadovėliniam puolimui“, – Žinių radijo eteryje sakė atsargos pulkininkas.
Jis pabrėžė, jog viso karo metu ukrainiečiai labai taupiai naudoja savo pajėgumus ir stačia galva nepuola.
„Jie kariauja jėgos saugojimo karą, manevrinį karą. Kuriame stengiasi labai manevruoti, smogti ir atsitraukti, taip sekinti priešo pajėgumus: naikinti techniką, priešlėktuvinės gynybos priemones“, – Žinių radijo laidoje pasakojo E. Vosylius.
