„Mes atsižvelgėme, priėmėme sprendimą, kuris tenkins visus. Jei mes to sprendimo nedarytumėm, tokiu atveju mums gresia kelių šimtų milijonų eurų bauda iš Europos Komisijos dėl to, kad mes nedarome žingsnių mažindami taršą“, – neseniai apie automobilių taršos mokestį kalbėjo valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.
Jam antrina ir Vyriausybės nariai. „Kito kelio nėra: jeigu mes neįgyvendinsime šių įsipareigojimų, teks mokėti baudas Europos Komisijai, ES“, – aiškino energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Kalbos apie ES baudas, jei nebus įvestas automobilių taršos mokestis, sukėlė nuostabą Briuselyje. Paklausti apie gresiančias baudas pečiais gūžčiojo tiek Lietuvos diplomatai, tiek Europos Komisijos koridoriuose dirbantys pareigūnai.
„Šiuo metu galvoti, kad Lietuva gaus baudas – mažiausiai tikėtina, bet kad gali tekti pirkti trūkstamus kvotos vienetus, tai labiau tikėtinas scenarijus“, – diplomatiškai teigė aplinkos apsaugos atašė Lietuvos atstovybėje prie ES Stasilė Znutienė.
Kaip dažnai būna, Lietuvos politikai mėgsta nepopuliarius sprendimus teisinti Briuseliu ir grasinti baudomis. Iš tiesų, Europos Komisijos baudos galimos tik ilgalaikėje teorinėje perspektyvoje – puikus pavyzdys, „lauko tualetų“ klausimas, kuris tęsiasi jau ne vienerius metus ir iki šiol nebuvo skirta baudų, nors jų tikimybė didėja.
Pasak S. Znutienės, „kaip kraštutinė priemonė – keliama pažeidimo procedūra ir tada priskaičiuojamos baudos, kurias skiria Europos teisingumo teismas. Tai užtrunka: iš pradžių pažeidimo procedūra, tada vyksta informacijos teikimas Komisija apie papildomų priemonių planavimą ir įgyvendinimą ir tik po to teismas.“
Lietuvai nustatytas 9 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažinimo, palyginti su 2005 m., tikslas iki 2030 m. ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje nedalyvaujančiuose sektoriuose, t. y. transporte, žemės ūkyje, mažo galingumo pramonėje, atliekų tvarkymas ir kt.
„Tikimasi, kad gruodžio 12-13 d. ES vadovų taryba greičiausiai patvirtins ES neutralios ekonomikos klimatui tikslą iki 2050-ųjų. Komisija artimiausiu metu pateiks Žaliąjį susitarimą, kuriame greičiausiai siūlys didinti ES 2030 m. išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimo tikslą.
Tai yra logiška, jei mes užsibrėžiame tokį ambicingą ilgalaikį tikslą – ekonomikos neutralumą klimatui, tai tarpiniai tikslai turi sąlygoti ilgalaikio tikslo pasiekimą. Jei 2030 m. tikslas būtų didinamas, tai Lietuvai dar tektų planuoti papildomų priemonių ir dalis jų reikalautų politinių sprendimų, kaip automobilių mokestis ar žymėto dyzelino akcizo didinimas, subsidijų iškastiniam kurui atsisakymas“, – aiškino Lietuvos aplinkos atašė.
Ji pridūrė, kad „su esamomis priemonėmis ir be minėtų politinių priemonių Lietuva iki 2025 m. viršis leistinas išmesti metines šiltnamio efektą sukeliančių dujų kvotas.“ Bet ir tuomet baudos bus tik teorinė tikimybė.
„Jei netelpame į metinę kvotą, tada galime ribotai (iki 10 proc.) skolintis iš ateinančių metų. Dar trūkstamą dalį reikės pirkti rinkoje“, – teigė S. Znutienė.
„Dabar integruotas Nacionalinis energetikos ir klimato srities planas parengtas. Jeigu jis bus įgyvendintas, tai Lietuva kaip ir turėtų vykdyti jai nustatytus tikslus, bet, jei dėl kažkokių priežasčių Lietuva gauna nepakankamai ES fondų finansavimo, nepriimami planuoti sprendimai, tai yra ta grėsmė, kad Lietuva gali nevykdyti jai nustatytų tikslų iki 2030 m.
Bet pagal visas prognozes matome, kad sudėtingiausia bus neviršyti metinių kvotų iki 2025 m. O po to, jei pradėtume įgyvendinti suplanuotas priemones, tai jos duotų efektą. Bent iki 2025 m. Lietuva gali turėti problemų ir gali tekti pirkti rinkoje trūkstamas kvotas. Bet kvotų pirkimas nesprendžia problemos, nes vietoj to, kad investuotume, išleisime pinigus kvotų įsigijimui“, – teigė ekspertė.
Lapkričio 12 d. Seimas priėmė svarstyti „valstiečių“ įstatymo projektą dėl transporto priemonių pirmos registracijos mokesčio. Pagal siūlomą projektą, mokesčio objektas būtų M1 klasei ar N1 klasei priskirtos motorinės transporto priemonės, pirmą kartą registruojamos Lietuvos kelių transporto priemonių registre. Mokestį mokėtų vairuotojai, atliekantys registraciją nuo 2020 m. sausio 1 d. Mokesčio dydis svyruos nuo 40 iki 760 eurų. Prognozuojama, kad kasmet šis mokestis valstybės biudžetą papildys apie 15 mln. eurų.