Jei Kongresas patvirtins tokį kitų metų biudžetą, Europos gynybai nuo Rusijos didžiausia pasaulio karinė galybė skirs nebe 800 milijonų JAV dolerių kaip šiemet, bet 3,5 milijardo. Nuo Bulgarijos iki Estijos sunkios ginkluotės turėtų būti dislokuota tiek, kad pakaktų daugiau kaip 4 000 JAV karių. Tai ypač svarbu dabar, kai Rusija sustiprino ginkluotę Kaliningrade tiek, kad panorėjusi nebeprileistų nei jokių NATO lėktuvų, nei laivų su pastiprinimais.
Kitaip negu dabartinės priemonės, skirtos nuraminti sąjungininkus Baltijos šalyse, naujosios priemonės bus skirtos priešui atgrasyti.
„Europoje imamės tvirto ir subalansuoto požiūrio atgrasyti Rusiją. Tuo mums nereikėjo rūpintis 25-erius metus, bet dabar tenka, net jei norėčiau, kad būtų priešingai. Amerikos pajėgos ateinančiais metais kovos visai kitaip negu Irake ir Afganistane ar kur kitur pasaulyje pastaruoju metu. Būsime pasirengę pažangiausiam priešui visu spektru – ir biudžetu, ir planais, ir pajėgumais“, – teigė JAV gynybos sekretorius Ashas Carteris.
Rytų Europos gynybai skirto biudžeto didinimu Barackas Obama vykdo prieš pusantrų metų Taline duotą pažadą Baltijos šalims užtikrinti, kad jų nepriklausomybė bus saugi. Išlaidos šiam regionui sudarys mažiau kaip procentą viso JAV gynybos biudžeto, kuris pranoksta aštuonių kitų gynybai daugiausiai išleidžiančių šalių biudžetus kartu sudėjus. Be to, Europai lėšos turėtų didėti kur kas daugiau negu Artimiesiems Rytams – kampanijai Sirijoje B. Obama prašo tik pusantro karto daugiau išlaidų.
„Taip bus finansuojamas tvirtas rotacinis oro, sausumos ir jūrų pajėgų buvimas. Vyks daugiau mokymų ir pratybų. Bus dislokuojama daugiau išankstinio kovos mašinų ir amunicijos, bus investuojama į mokymo centrus ir šaudyklas – tai dar padidins NATO buvimą priešakinėse linijose ir mūsų gebėjimus sustiprinti pajėgas“, – Vašingtono žingsnį sveikino NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Aljanso vadovas ne šiaip sau vartoja žodį „tvirtas“ buvimas – NATO vis dar vengia pažeisti 19 metų senumo sutartį su Rusija, kuri numato, kad nebus nuolatinių Aljanso pajėgų prie jos sienų. Antai Nyderlandų gynybos ministrė, kaip ir daugelis Vakarų šalių, kartoja, kad atgrasymui pakanka besikeičiančių pajėgų, o ne bazių, kaip norėtų, pavyzdžiui Lenkija, liepos pradžioje priimsianti NATO valstybių vadovų susitikimą.
Maskva sako nesuvokianti, kodėl Amerika lėšas didina taip agresyviai, prisidengdama galima Rusijos agresija ir siekdama ją sutramdyti.
„Norėtųsi priminti kolegoms iš Vašingtono ir Briuselio, kad bet kokie nedraugiški Jungtinių Amerikos Valstijų ir NATO žingsniai bei mėginimai spausti Rusiją sulauks adekvataus atsako – ir politinio–diplomatinio, ir gynybinio. Neturi būti abejonių, kad Rusija padarys viską, ko reikia užtikrinti saugumui. Bet mes – už taiką“, – teigė Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova.
Už taiką pasisakanti Maskva pirmadienį pradėjo dar vienas netikėtas pratybas – būtent tokiomis pratybomis prisidengdama, 2014 metais okupavo Krymą. JAV kariniai analitikai ir pati kariuomenė modeliuoja, kad dabar pajėgų santykis toks nelygus, kad Rusija Baltijos šalis galėtų užimti per kelias dienas. Todėl trečiadienį NATO gynybos ministrai renkasi į susitikimą, kuriame priims politinį sprendimą per pusmetį iki Varšuvos viršūnių susitikimo parengti Maskvos atgrasymo strategiją, remiantis ne tik JAV, bet ir visų sąjungininkių pajėgumais.
NATO vadovas žada ir ministrų sprendimus, kaip karinius sprendimus priimti sparčiau, be to, kaip geriau atsakyti į hibridinį karą, kai priešas mėgina klaidinti, siunčia vadinamuosius žaliuosius žmogeliukus be skiriamųjų ženklų, rengia kibernetines atakas ir kariauja propagandinį karą.
Susirinkę sausį, visų NATO šalių kariuomenių vadai, pasak agentūros „Reuters“, sutarė dėl slaptų 23 puslapių siūlymų politikams, kaip atsakyti į propagandą patiems jos nesiimant.
Siūloma sparčiau išslaptinti duomenis, kurie viešai pagrįstų NATO argumentus, ir geriau koordinuoti pranešimus per visus prieinamus kanalus.