Delfi kalbintas A. Bautronis pasakojo, jog jis ir dar 6 mandatus savivaldybės taryboje iškovoję konservatoriai yra pasiryžę dirbti opozicijoje kartu su 2 mandatus iškovojusia Regionų partija ir 2 mandatus gavusia Darbo partija.
Valdančioji koalicija Raseinių rajone formuojama iš 6 socialdemokratų, 5 valstiečių ir 3 politinio komiteto „Tau kraštieti!“ narių.
Mero rinkimus pralošęs A. Bautronis tikino, kad tikėjosi pergalės, o pralaimėjo esą todėl, nes „suveikė antikonservatoriškas pliūpsnis“, kairiųjų elektoratas prieš jį susivienijo.
Galvodamas apie 2024 metais vyksiančius Seimo rinkimus, A. Bautronis svarstė, kad konservatorių partijai Raseinių rajone jie gali būti sėkmingi, tačiau vienmandatininkui bus sunku.
Jis dėkojo Dievui, kad, įsižiebus karui Ukrainoje, prie valdžios vairo turime dešiniųjų Vyriausybę, kuri Rusijos klausimu visada turėjo vienareikšmę, kategorišką poziciją.
Ar A. Bautronis eis į Seimą? Ką mano apie partijos rezultatą savivaldos rinkimuose nacionaliniu mastu? Ar neišsižada savo žodžių dėl Vilniaus ir Seimo konservatorių, nuo kurių liberalumo atsiribojo? Ir ką daryti, kad antikonservatoriškos nuotaikos visuomenėje silpnėtų?
Apie visa tai – interviu Delfi.
– Kada turite užleisti savo pareigas kitam, išrinktajam merui ir kada prisieksite kaip naujasis savivaldybės tarybos narys?
– Pirmasis savivaldybės tarybos posėdis bus balandžio 20 dieną, 10 valandą.
Aš balandžio 19-ąją planuoju pasikviesti naujai išrinktą merą, susėsti mero kabinete, apsitarti perduodamus darbus: kokie planai, kokie projektai, kur dėmesio reikia daugiau, kur reikia užbaigti, kur reikia didesnio impulso, kad darbai įgautų pagreitį.
Jeigu tik Arvydas Nekrošius bus už, aš tikrai 19 dieną pakviesiu sėsti prie stalo, pasišnekėti kaip dviem rimtiems Raseinių kraštą mylintiems vyrams, pasidalinti esamais projektais, būsimais projektais.
20 dieną jis prisieks ir su visa pagarba – sėkmės jam, gero darbo ateinančius ketverius metus.
– Ką veiksit be to, kad būsit savivaldybės tarybos narys?
– Aš visuomet turiu ką veikti. Esu labai aktyvus visuomenininkas, šaulys, kultūros veikėjas, politikas.
Greičiausiai numatomas opozicijos darbas, tai darbo opozicijoje būna visuomet, jeigu jo nori <...>.
Aš esu toks žmogus, kad, jeigu oponuoji, turi pasiūlyti, kaip spręsti kitaip. Oponuoti tik norint oponuoti – savivaldybės klausimu tą labai mėgdavo daryti A. Nekrošius būdamas Seime. Visuomet oponuodavo, bet pasiūlymų, kaip spręsti kitaip, mes nesulaukdavom. O aš toks žmogus – jeigu kritikuoji, kas negerai, tai pasiūlyk, kas yra gerai. Tai, manau, darbo bus.
Valdančiąją daugumą sudarys valstiečiai, socdemai ir judėjimas „Tau kraštieti!“ (nežinau, kiek ten „tau“, kiek to judėjimo žmonėms, laikas parodys, kiek bus intereso, o kiek bendro darbo), mūsų darbas lieka opozicijoje. Daugiausia mandatų turinti politinė jėga šiandien dienai lieka opozicijoje, manau, rinkėjai tikrai sureaguos vienokiu ar kitokiu būdu naujo mero atžvilgiu.
– Suprantu, kad opozicijoje – konservatoriai, Regionų partija ir Darbo partija?
– Taip.
– Daugiausia mandatų turi konservatoriai, nors tik kiek daugiau nei socdemai: jūs turite septynis, jie – šešis. Nematote jau iš karto užprogramuoto konflikto su meru, kuris bus valstietis?
– Mero teisė rinktis ir formuoti valdančiąją daugumą. Jeigu jis, matydamas konservatorių partijoje 7 mandatus ir didžiausią pasitikėjimą turinčią partiją savivaldos rinkimuose, gyventojų nuomonę pastumia į šalį, reikia gyventi ir susimąstyti, kaip meras formavo valdančiąją daugumą neatsižvelgdamas į rinkėjų nuomonę.
Prieš ketverius metus, kada aš formavau valdančiąją daugumą, atsižvelgiau į rinkėjų nuomonę, buvo daugiausia mandatų gavusios politinės jėgos – socdemai ir konservatoriai. Aš aiškiai pasakiau: daugiausia žmonių pasitikėjimo gavusios partijos pradės formuoti valdančiąją daugumą. Taigi, manau, ir socdemų elektoratas buvo patenkintas, džiaugėsi matydamas savo lyderius ir savo tarybos narius valdančiojoje daugumoje, ir mūsų konservatorius. Paskui lipdėme papildomus balsus.
Šiuo momentu pasirinko kitą kelią – tegul dirba. Mūsų į valdančiąją daugumą nekvietė, mes liekame opozicijoje <...>.
– Jums būnant meru koks buvo santykis tarp opozicijos ir daugumos? Koks mandatų skirtumas?
– Iš pradžių mes turėjome 15 pozicijoje ir 10 opozicijoje. Vienam asmeniui pasitraukus į opoziciją, buvo 14 ir 11.
– Dabar greitai suskaičiavau, kad bus 11 ir 14. Panašiai jau esate pratę dirbti.
– Taip, santykis lygiai toks pats.
– Kaip jūs manote, dėl kokių darbų jus atsimins Raseinių rajono gyventojai?
– Aš manau, mane tikrai atsimins dėl Kryžkalnio informacijos centro statybos pradžios, dėl kultūros centro projekto išjudinimo, nes mes paveldėjome, jei atvirai, stagnuojantį projektą ir turėjome dvejus metus vykstančius teisinius ginčus su garsiąja „Irdaiva“ – paveldėjom sutartį iš buvusios valdžios. Šiuo metu darbai puikiai vyksta.
Prisimins labai gerai afganistaniečių klausimą, kuomet Raseiniuose buvo suteikta visa rūpima globa, pagalba, todėl mes gavome ir tam tikrų investicijų Raseinių miestui.
Manau, raseiniškiai prisimins dėl baseino pradžios. Šiandien mes jau turime techninį projektą, tad galime pradėti su statyba. Tačiau, kiek žinau, naujasis meras sako ne, Raseiniams baseino galbūt nebereikia <...>.
Gal net neapžvelgsime tokių pavienių ūkinių darbų, kai stengėmės būti kiek įmanoma arčiau žmogaus: ar tai būtų gatvės, šaligatviai, apšvietimas. Didžiosiose seniūnijos dalyse modernizavome apšvietimą, nuo senųjų lempų perėjom prie LED. Jeigu lankysitės Raseiniuose tamsiu paros metu, pamatysite, kaip šviečia Raseiniai, Raseinių seniūnijos. Tikrai turime kuo pasidžiaugti.
Nemokamo transporto klausimas – žmonės džiaugiasi.
– Visam rajone nemokamas?
– Taip, visam rajone. Pas mus šimtaprocentinė autobusų parko akcininkė yra Raseinių savivaldybė ir mes finansuojame rajono gyventojų judėjimą viešuoju transportu. Taip atliepdami, be abejo, ir žaliąjį kursą. Mes pamatėme daugiau nei du kartus išaugusį gyventojų susidomėjimą viešuoju transportu, jis užpildytas.
– Gal galite paplėtoti afganistaniečių klausimą?
– Atsimenate, kai prasidėjo karas Afganistane, kai sugrįžo talibai ir visos Europos, NATO valstybės pasiėmė savo pagalbininkus, vertėjus afganus į savo valstybes, tai į Lietuvą iš Afganistano persikėlė 180 afganistaniečių. Per Krašto apsaugos ministeriją buvo sprendžiamas klausimas, kur, kurioje Lietuvos teritorijoje juos apgyvendinti. Krašto apsaugos ministerija patikėjo šį klausimą Raseiniams.
Tai tam tikra prasme buvo tarptautinės operacijos dalis, aiškiai sudėlioti žingsniai, kada, kur ir kas atvažiuoja, kas priima. Iš pradžių neturėjome teisės net viešinti, kur juos apgyvendinome, kur jie buvo įsikūrę.
Aišku, buvo didelė rizika, visų pirma, kaip sureaguos miesto gyventojai, kaip sureaguos rajono gyventojai. Bet labai džiaugiuosi, kad mūsų Raseinių krašto žmonės tolerantiški, priėmė 180 afganistaniečių į savo bendruomenę, mokyklas, į savo darbo vietas. Turėjom didelį iššūkį, su kuriuo puikiai susitvarkėme. Gal net sakyčiau, kad kai išvažiavo paskutiniai afganistaniečiai, jautėm jų trūkumą mūsų mieste. Tai buvo impulsas Raseinių kraštui.
– O kur afganistaniečiai išvažiavo?
– Pasklido po visą Lietuvą. 2021 metų sausio 8 dieną paskutinis afganistanietis paliko Raseinių kraštą.
– Minėjote, kad su Arvydu Nekrošiumi sėsite prie stalo, bandysite jam perduoti darbus, kad tęstų. Kokie tie darbai būtų, kuriuos, jūsų nuomone, turėtų tęsti naujasis meras? Minėjote baseiną?
– Baseinas, kultūros centras, Kryžkalnio informacinis centras, keliai, kad būtų tęsiamas apšvietimo modernizavimas. Toliau – įvairi infrastruktūra, GMP patalpų pritaikymas <...>, mokyklų finansavimo klausimas, kultūros finansavimo klausimas.
Turime ką aptarti su naujuoju meru. Tikrai nejaučiu priešpriešos, esu atviras, diskutuojantis ir kalbantis.
– O kaip jūs matote su juo santykį – ar jis toks atviras ir norintis tartis?
– Čia, manau, mes turime skirtumą – aš iš jo nejaučiu tokio atvirumo, kokį pats transliuoju. Galbūt žmogus, priartėjęs prie savivaldos, bus labiau atviras ne tik bendražygiams, oponentams, bet ir visiems rajono gyventojams.
– Ar pralaimėjimas mero rinkimuose jums buvo netikėtas?
– Politikoje visada gali ištikti netikėtumų. O rinkimai – nenuostabu, kad tų netikėtumų gali įvykti. Visuomet sakau, kad rinkimai yra 50/50 tiek pirmajame ture, tiek antrajame. Pirmajame ture – klausimas, ar patenki į antrąjį turą, o antrajame – ar pateksi į pirmąją poziciją.
Aišku, visi kandidatuojantys tikisi laimėti. Čia pirštu saulės neuždengsime: tiek, manau, Arvydas tikėjosi, tiek ir aš tikėjausi, tiek ir visi kandidatai <...>. Kam kandidatuoti, jei nesitikėt.
– Kaip tuomet aiškinat pralaimėjimą? Pirmajame ture kaip ir ėjote į priekį, tačiau antrajame nusileidote Arvydui Nekrošiui, tas balsų skirtumas – virš 800.
– Pirmojo rinkimų turo tendencija buvo maloni, džiugi, mandatų skaičius padidėjęs, atotrūkis nuo antros vietos – daugiau nei 1,5 tūkst. balsų.
Aš manau, antrajame ture suveikė antikonservatoriškas pliūpsnis balsuoti prieš konservatorius. Galbūt susivienijo kairiosios politinės jėgos prieš dešiniąją politinę jėgą, ko nebuvo 2019 metais, kai mes „išėjome“ su socialdemokratų kandidatu Edmundu Jonyla. Buvo aišku – kairė ir dešinė, bet gyventojai nebijojo pasitikėti dešinės kandidatu. O šiuo momentu, manau, suveikė kairiųjų balsų susivienijimas – visi prieš vieną.
– Nepritrūko finansų kampanijai vykdyti?
– Aš labai džiaugiuosi, kad pakankamą finansavimą turėjome iš partijos, gavome finansavimą iš rėmėjų, iš partijos narių. Mes savo biudžetą suskaičiavome centas į centą, ką turėjom, tą išleidom. Atsiskaitėm ir ramiai galim gyvent.
– Sakytumėt, kad patys padarėt viską, ką galėjot, kad rinkimai būtų laimėti, o jau kaip apsisprendė rinkėjai, taip apsisprendė?
– Manau, sutikčiau su šia jūsų nuomone. Tikrai, kad padarėme viską iki paskutinės minutės, iki paskutinės dienos, kiek įmanoma agitavom, kalbėjom.
Aš labai džiaugiuosi, labai dėkoju komandai, kad mūsų rinkiminė kampanija buvo kalbėjimas apie save, savo darbus, dabartį ir ateitį. Priešingai negu oponentų rinkiminė kampanija, kuri buvo šlykšti, apipinta įvairiausiomis intrigomis, gąsdinimais ir patyčiomis.
Kaip pavyzdys, kai pasirodė jaudinanti situacija iš neigiamos pusės apie K. Bartoševičių [iš Seimo pasitraukusį konservatorių frakcijos narį, apkaltiną seksualine vaikų prievarta – Delfi]. Aš esu prieš visiškai, tegul teisėsauga padaro viską, kad būtų nuteisti tie, kurie yra kalti.
Mūsų šūkis buvo „Dirbkime kartu“. Arvydas Nekrošius į savo socialines erdves „įsidėjo“ K. Bartoševičių su Raseinių logotipu ir maketą „Tvirkinkime vaikus kartu“. Ar čia yra tolerantiška, ar čia solidi kova? Manau, kad ne. Seimo nario tokia rinkiminė kampanija... Bet galbūt jo elektoratui to reikėjo, kad susivienytų ir už jį balsuotų.
– Prieš savivaldos rinkimus jūsų Raseinių skyrius sulaukė didesnio dėmesio, kai jūs viename laikraštyje pakvietėte rinkėjus netapatinti Raseinių konservatorių su Vilniaus ar Seimo konservatoriais ir pareiškėte, kad Raseinių konservatoriai nėra tokie liberalūs kaip nacionaliniu mastu veikiantys konservatoriai. Suprantu, kad ši nuomonė dar vis yra jūsų skyriuje, niekas nepasikeitė?
– Mes ištransliavome tai, ką norėjome ištransliuoti. Mes ir savo skyriuje, ir savo rinkėjų rate pastebėjome, kad žmonės yra nusiteikę prieš tam tikras liberalias idėjas, kurias ima transliuoti Vilniaus arba Seimo konservatoriai. Tas straipsnis buvo publikuotas rinkimų kampanijos metu, kada turėjome susitikimų su gyventojais. Matome, kad tapatina ir nepelnytai plaka Raseinių konservatorius už tai, kad jie – už narkotikų liberalizavimą, už vienalyčių asmenų santuokas.
– Apie santuokas Seime niekas nekalba.
– Apie partnerystę ir panašiai. Regiono žmogus dar kitaip supranta – vos ne santuoka, vos ne narkotikais pradės prekiauti gatvėse, kas norės, tas nusipirks... Mes žmonėm aiškinom, kalbėjom ir įvardinome, kad tikrai ne su visomis tomis idėjomis sutinkame.
Kaip matote, ir Seimo konservatorių frakcijoje yra skirtingų nuomonių, taip ir mūsų skyriuje. Mes tokią žinią aiškiai savo rinkėjams, rajono gyventojams, ištransliavome <...>.
– Tuomet suprantu, kad Raseinių skyrius nėra patenkintas, kaip dalis konservatorių balsuoja Seime dėl tam tikrų sprendimų?
– Tai faktas. Bet čia yra mūsų partijos vertybė, kad žmonės, esantys politinėje organizacijoje, gali išreikšti ir skirtingą nuomonę, ir ją išsakyti. Kai manęs klausdavo, kas dabar bus, ką jums pasakys partijos vadovai, tai nieko nepasakys partijos vadovai. Mes turim savo nuomonę, savo poziciją.
– Norit pasakyti, kad po to pareiškimo partijos vadovai jums nieko nesakė?
– O ką galėjo pasakyti?
– Pabart.
– O kaip tas pabarimas?
– Kad reikštumėt, pavyzdžiui, savo nuomonę tyliai.
– Nežinau, kokiu klausimu nuomonė turėtų būti tyliai reiškiama. Mes nebijom savo nuomonės reikšti garsiai. Aš juk nerašiau, kad mes atsiskiriame nuo partijos, išsižadame, bet – tik nuo liberalių idėjų. Nors ir tame pačiame Raseinių skyriuje kai kurie palaiko liberalias idėjas <...>.
– Tai pažadate, kad ir ateityje, jeigu galima taip pasakyti, tokios drąsos matysime?
– Aš visada drąsus žmogus ir visada už savo žodžius atsakau argumentais. Jeigu kada reikės drąsių ar radikalių pasisakymų, jeigu mane kas nors kaltins, kai jau būsiu nebe meras, aš linkęs pasisakyti griežtai ir atsakingai.
– Kaip žiūrite į partijos rezultatą nacionaliniu mastu? Balsų, kai kalbame apie kandidatus į tarybas, surinkta panašiai kaip per praėjusius rinkimus, tarybos narių mandatų – irgi panašus skaičius, bet štai merų – žymiai mažiau.
– Lyg pačius merus prarandame, bet mandatus arba balsus išsaugome. Panaši situacija ir Raseiniuose: mandatų skaičių didinam, partija rajone laimi, tampa lyderiaujančia partija, bet antrajame rinkimų ture nepavyksta iškovoti mero pozicijos, nes, kaip ir daugeliu atvejų greičiausiai pasitaiko, ne visuomet esame antro pasirinkimo partija. Tada mums antrajame ture būna labai sunku, nes lyderiaujančių kairiųjų jėgų elektoratas vienijasi ir balsuoja ne už dešiniąją, bet prieš, nežiūrint, kas yra oponentas dešiniesiems.
Manau, tai turėtų įvertinti partijos vadovai, jie tikriausiai turi savo poziciją. Manau, nacionalinį spektrą pamatysime 2024 metų Seimo rinkimuose, tada bus galutinis rezultatas, kur, kiek, kaip ir ką išlaikome.
– Ką, jūsų nuomone, signalizuoja tas balsavimas nacionaliniu mastu savivaldos rinkimuose? Ir tai, kad konservatoriai nėra antro pasirinkimo partija?
– Paimkime Raseinių rajoną 2024 metais. Mes, kaip partija, galime rinkti daug, bet vienmandatininkui galimai bus sunku. Be to, mes turime konservatorių Seime ir Vyriausybėje. O tai atsiliepia ir regionams.
Vėlgi, savivaldos rinkimų nereikėtų tapatinti su Seimo rinkimais, nes lokali rinkiminė kampanija su lokaliomis problemomis kartais skiriasi nuo nacionalinės kampanijos, kur yra nacionalinių problemų ir sprendimo būdų <...>.
– Matote būdą pakeisti situaciją, kad konservatoriai būtų antro pasirinkimo partija, kad antikonservatoriškos nuotaikos nebūtų tokios gajos?
– Čia jau, žinokit, ne mano galioje. Šiuo atveju politologai, sociologai turėtų dėlioti rokiruotes, ką turi transliuoti partija arba politiniai konservatorių lyderiai, kad žmonės nebijotų pasirinkti konservatorių kaip antro pasirinkimo.
Mes kovo 19-ąją savivaldos rinkimuose modeliavome, kad į pirmąjį turą atėjęs rinkėjas ateis ir į antrąjį, ir dalis nesančių kandidatų balsų dalinsis man bei A. Nekrošiui, ir galbūt pavyks tą pergalę iškovoti, bet rinkėjų balsai dar kitaip pasiskirstė ir pritrūko tų 800 balsų <...>.
– Iki kadencijos pabaigos liko ne tiek ir daug laiko. Iš jūsų, kaip savivaldos politiko, perspektyvos žiūrint, kokius, jūsų nuomone, darbus dar būtiniausiai turėtų padaryti valdžia?
– Galbūt ne tiek padaryti, bet kalbėti vis plačiau ir leistis į mažesnes auditorijas dėl to, ką jau padarė.
Tikrai daug padarėm socialinėje srity, pensijų, išmokų, inovacijų, investavimo srity. Matau, Vyriausybė yra paleidusi daug programų – investicijų programų. Apie tai reikėtų kalbėti. Galbūt ne visuose regionuose, rajonuose, bendruomenėse apie tai žinoma <...>.
Dabar kalba apie mokestinę reformą, bet kalbėkime apie tai ne tik iš Seimo ar Vyriausybės. Kalbėkime nuvažiavę į susitikimus su žmonėmis – aiškinkim, kalbėkim, kokie pliusai, minusai, gerai, blogai.
– Tai gal dėl to, kad per mažai kalbamasi, ir gimsta tas antikonservatoriškumas? Trūksta santykio su eiliniu žmogumi?
– Matot, veikia labai daug šalutinių veiksnių, kurie kelia nepasitikėjimą, antikonservatorišką bangą, kad konservatoriai blogybė, kad Lietuvai jų reikia atsikratyti, konservatorius lauk iš valdžios.
Bet kai išgrynini vertybes ir idėjas, kuriomis vadovaujasi ir dirba dešiniųjų vadovaujama Vyriausybė, tai, ačiū Dievui, kad ji dabar, dar vykstant karui Ukrainoje, yra. O ką žinai, jeigu sprendžiamąjį balsą turėtų kita politinė jėga arba kitos politinės jėgos, radikalesnės, labiau kairesnės? Kurios kažkada sakė, jog su Rusija reikia draugauti, Baltarusija yra mūsų kaimynė, o mes su artimiausiais kaimynais pyktis negalim.
Dabar jie į mus bombas nukreipė ir ginklus atstatė. Tai kas būtų, jeigu tos politinės jėgos dabar būtų valdžioje? Gal mes neteiktumėm paramos Ukrainai? Visko gali būti.
– Kadangi nepaminėjot, aš pati užsiminsiu apie tuos konkrečius darbus. Valstybės tarnybos reforma paliestų ir regionus, galų gale su ta reforma kiltų mero alga. Ar manot, kad ją reikėtų būtinai priimti?
– Mano įsitikinimu, tikrai reikėtų priimti. Šiuo metu mes kalbame apie valstybės tarnybos nekonkurencingumą lyginant su privačiom įstaigom ir organizacijom. Valstybės tarnybos reforma atrištų rankas ir savivaldai. Bet oponentai iškart ėmė oponuoti, kad Seimo nariam, politikam bus didžiausios algos ir čia sau keliasi algas. Ką tuomet sako visuomenė: jie ką, nori sau algas pasididinti?
Tikrai nesąmonė, tikrai absurdas, nes valstybės tarnyboje dirbantys žmonės sako: kaip būtų gerai gauti didesnes algas. Tai štai, kaip opozicija gali įvelti pseudoinformaciją, kur politikai naudą gauna patys paskutiniai, bet transliuojama, kad jie gaus pirmieji <...>.
– Kitas klausimas – vienmandatininkas Antanas Čepononis Seime inicijavo, kad valstybės ir savivaldybių bendrovių vadovų kadencijos nebebūtų ribojamos. Jis užsimojo plačiau, nors sakė, kad pataisas teikia labiau galvodamas apie savivaldybes, – esą trūksta vadovų savivaldybėse, ir kai vadovui pareigas galima eiti tik 10 metų, tai sunku rasti, kas jį pakeistų. Ar matote tokią problemą ir ar reikėtų, kad tokios pataisos būtų priimtos?
– Šiuo atveju aš tikrai Antanui pritariu. Regionai po truputėlį susiduria su žmogiškųjų išteklių problema. Jeigu vadovas gerai vadovavo 5 metus, po 5 metų – dar 5 metus ir viskas gerai, yra kadencija, po kadencijos yra konkursas, tai sudarykim jam galimybę dalyvauti. Jeigu jis turi kompetencijų, tai kodėl negali dar 5 metus vadovauti? Kompetentingų asmenybių prisikviesti į regionus kasmet darosi vis sunkiau. Mes tai pastebime net specialistų lygmeniu savivaldybėje, įstaigose, organizacijose <...>.
– Sako, kad nepotizmo rizika atsiranda su tokiomis pataisomis, atsiranda „amžinų vadovų“ klausimas, kad vadovai ilgai užsisėdi kėdėse.
– Manau, čia jau burtas apie baltą buliuką. Tas nepotizmo klausimas: šiandien savivaldybės vadovai ieško universitetuose specialistų, kokių jiems reikės po 2–3 metų. Atvažiuos greičiausiai tie specialistai, tie abiturientai, kurie išvyko į aukštąją mokyklą, studijuos ir paskui sugrįš. Juos kviečia sugrįžti į rajoną, kad neliktų didmiestyje ir grįžtų dirbti. Tai įsivaizduokit – tas abiturientas, studentas yra kažkieno sūnus arba dukra. Jo mama gal dirba savivaldybėje, tėvas – galbūt įmonėje. Kaip pasverti nepotizmą?
Išaiškinimų, kad tai nusikalstama ar ne nusikalstama, turėjome visokių <...>. Bet aš manau, kad tai nėra nepotizmo pavyzdys <...>.
– Ar sutiktumėt, kad tuos giminystės ryšius reikia deklaruoti?
– Deklaruokim, prisipažinkim, taip. Mano sūnus, mano dukra, giminė, artimasis dirba ten ir ten.
– Ar turit planų eiti į nacionalinę politiką? Gal jūs būsit tas Raseinių vienmandatininkas?
– Apie tolimesnius politikos planus aš nekalbu. Kad vietinėje politikoje liksiu aktyvus, tą minėjau pokalbio pradžioje, o kaip dėliosis tolimesnis mano, kaip politiko, gyvenimas, parodys laikas.
– Jūs nekalbat, bet gal galvojat?
– Ką galvojam, ne visuomet pasakom.
– Ačiū už pokalbį.