„Nežinau, ar ministras turi tokių galiu kvestionuoti komisijos sprendimus. Mano supratimu, tai yra per daug asmeniški dalykai ir kažkokie tai kerštai. Aš manau, kad neteisingai pasielgta“, – Eltai teigė Š. Birutis.
„Nepažįstu, kol kas neturiu jokio konflikto ir nežinau, kodėl reikėtų nueiti į asmeniškumus. Jeigu žmogus dirba savo darbą ir jis laimi konkursą, tai ministrui belieka jį patvirtinti. O jeigu pradedi ieškoti asmeniškumų – čia skaitau, kad yra blogas ministras“, – akcentavo jis.
Pats A. Valotka Eltai patvirtino, kad ketina dalyvauti pakartotiniame konkurse.
Kaip teigia Viešojo valdymo agentūra (VVA), naują konkursą VKI vadovo pareigoms užimti Kultūros ministerija inicijuos 2025 m. sausio mėnesį.
Rugsėjo pabaigoje S. Kairys nepaskyrė, su juo anksčiau ne kartą į ginčus įsivėlusio, konkursą laimėjusio A. Valotkos vadovauti Kalbos inspekcijai.
Praėjusių metų spalį skandalingais pasisakymais garsėjančiam A. Valotkai iš Kultūros ministerijos buvo išsiųstas siūlymas abipusiu susitarimu nutraukti darbo santykius. Visgi, kultūros ministras neigia įtarimus, kad tokį jo sprendimą lėmė asmeniškumai. Nepasitenkinimą A. Valotkos darbo kokybe jis tikina įrodęs tada, kai nepratęsė pastarojo pareigų ir teko skelbti konkursą.
Rugsėjo pradžioje paaiškėjo, kad konkurse dėl VKI vadovo iš penkių pretendentų buvo atrinktas A. Valotka. Jo penkerių metų kadencija baigsis kitų metų sausį.
ELTA primena, kad praėjusių metų spalį VKI viršininkui buvo skirta pastaba dėl pasisakymo apie pavėžėjus, kurie esą „kalba „čiurkų“ kalbomis“. Visgi pats A. Valotka tikino sakęs ne „čiurkų“, o „tiurkų“.
Kiek anksčiau A. Valotka sulaukė kritikos ir dėl teiginių LRT radijo laidoje. Tuomet jis sakė, kad lenkiškos kaimų pavadinimų lentelės Vilniaus rajone ne tik žymi istorinę lenkų okupacinę teritoriją, bet ir pažeidžia Lietuvos įstatymus, todėl turėtų būti pašalintos. Šiuos užrašus inspekcijos viršininkas prilygino rusų okupuotų Donbaso teritorijų ženklinimui.