Pagalbos onkologiniams loginiams asociacijos prezidentu buvęs Šarūnas Narbutas išgarsėjo po to, kai jį 2020-ųjų liepą sulaikė STT agentai.
Pradžioje skelbta, kad verslininkas įtariamas prekyba poveikiu, tačiau teismą byla pasiekė dėl sukčiavimo ir piktnaudžiavimo tarnyba.
Teisėsaugos kaltinimų esmė buvo ta, kad padėdamas Lietuvai įsigyti 300 tūkst. COVID-19 testų už 6 mln. eurų, gavo ir tarpininkavimo atlygį – 300 tūkst. eurų.
Kaip iškart po išteisinamojo nuosprendžio paskelbimo komentavo teisėjas Valerijus Laušas, pagal prokuroro logiką, Š. Narbutas turėjo tarpininkauti neatlygintinai.
Reiktų pažymėti, kad nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs ir valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras Gintaras Jasaitis jau pažadėjo jį skųsti. Jis Š. Narbuto veiklą įvertino kaip „puotą maro metu“.
Verslininko atkirtis
Po šio nuosprendžio paskelbimo Š. Narbutas feisbuke paskelbtame įraše akcentavo, kad STT ir Generalinė prokuratūra jį persekiojo 3 metus.
„Mano sulaikymas COVID-19 įkarštyje (ir likus keliems mėnesiams iki Seimo rinkimų) buvo garsus ir apipintas žiniasklaidos skleistomis sąmokslo teorijomis. STT ir gen. prokuratūros atstovai prieš kameras mane šmeižė, o dalis žiniasklaidos priemonių melagingus neva nustatytus „faktus“ publikavo daugiau nei šimtą kartų. Žodžių nerinko nei G. Nausėda, nei L. Kaščiūnas, nei A. Gedvilienė – dar sulaikymo dienomis viešai paskelbę, kad aš padariau nusikaltimą, kad su manimi reikia kovoti“, – rašė jis.
Pasak Š. Narbuto, visa tai, ką jis aiškino ir įrodinėjo nuo pat pirmų jo sulaikymo dienų, gegužės 11-ąją teisingomis pripažino Vilgiaus apygardos teismas.
„STT ir prokuroro įsivaizdavimu aš buvau toks pavojingas, kad beveik trejus metus privalėjau būti atribotas nuo visos sveikatos sistemos, beveik du metus privalėjau gyventi be jokių lėšų, negalėjau gauti jokių pajamų. Dabar rankose laikydamas mane išteisinantį nuosprendį, kuriuo teismas įvertino, kad STT ir prokuroro veiksmai buvo neteisėti, nepagrįsti, absurdiški, ramybės vis dar neturiu. Nes lėšas atgausiu tik tuomet, kai nuosprendis įsiteisėjęs. O prokuroras prieš televizijos kameras net nematęs nuosprendžio turinio jau pasakė, kad nuosprendį skųs“, – rašė jis.
Š. Narbutas pacitavo, jo vertinimu, svarbias teismo nustatytas aplinkybes.
Pirmiausia, nuosprendyje nurodoma, kad Lietuva gavo naudos iš sandorio, dėl kurio jis buvo apkaltintas, nes tai leido žymiai padidinti testavimo apimtis.
Priešingai nei bandė įrodinėti prokurorai, teismo vertinimu, kad Š. Narbutas veikia kaip tarpininkas, buvo aišku visiems apie procesą žinojusiems ir jame dalyvavusiems asmenims.
„Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad susitarimas dėl komisinio atlygio nagrinėjimu atveju buvo negalimas. Liudytojas S. Skvernelis teisme parodė, kad, kai Vyriausybė viešai kreipėsi pagalbos, nebuvo akcentuojama, jog ta pagalba turi būti neatlyginta. Kas pristatinėjo prekes, natūralu, kad darė tai už atlygį“, – cituojama nuosprendyje.
„Kaina (17 Eur) nagrinėjamu atveju nėra svarbi, nes, viena vertus, Š. Narbutas nėra kaltinamas tuo, kad jo pasiūlytas <...> tiekėjas pasiūlė didelę kainą. Priešingai, iš tiesioginio konkurento UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ distributorių vadovo T. Janušio teisme duotų parodymų matyti, kad bylai aktualiu laikotarpiu COVID-19 testo kaina buvo daugiau kaip 20 Eur. Kita vertus, reikia turėti omeny daugelio liudytojų nurodytas aplinkybes, kad tuo metu buvo kritinė situacija, todėl kaina nebuvo svarbi, buvo svarbu apskritai įsigyti šiuos testus“, – priduriama čia.
Pasak teismo, kaltinimai piktnaudžiavimu išvis neturi pagrindo, nes Š. Narbutas nebuvo nei ekspertas, nei specialistas, veikęs valstybės vardu.
„Š. Narbutas nebuvo įgaliotas veikti ir kaip Vyriausybės atstovas. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis žodžiu arba raštu būtų informuotas, kad jam suteikiami įgaliojimai veikti Vyriausybės vardu, – rašoma nuosprendžio ištraukose. – Š. Narbuto tuometinė veikla, per savo pažintis ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, nekelia abejonių šios veiklos teisėtumo prasme.“
Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant liudytojus, dalyvavusius COVID-19 testų pirkime, jiems buvo užduodamas klausimas, kaip liudytojai vertina reagentų įsigijimo aplinkybes iš „PMS International“, kai jų kaina be tarpininko gauto atlygio būtų 1 Eur už testą mažesnė. Visų pirma, tai yra menamo pobūdžio klausimas, kuris yra negalimas. Antra, akivaizdžiai matyti, kad iš liudytojų buvo siekiama gauti atsakymą, kad iš tikrųjų be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina būtų buvusi mažesnė, tačiau tai yra nepagrįstos prielaidos, kurios ne tik nėra įrodytos bylos duomenimis, bet ir paneigtos minėtais Job Augustin Pero Tomas parodymais
„Teismas patvirtino, kad šis sandoris buvo naudingas Lietuvai, kad dėl man tarpininkaujant įsigytų COVID-19 reagentų Lietuva sutaupė milijonus eurų, jei aš nebūčiau šiame sandoryje dalyvavęs nuo 2020 m. kovo iki balandžio pabaigos Lietuvoje PGR testų būtų nebuvę, t.y. dėl mano veiksmų buvo ne tik išgelbėtos žmonių gyvybės, bet ir reikšmingai prisidėta prie pirmosios COVID-19 bangos suvaldymo“, – reziumuoja Š. Narbutas.
Jis priduria, kad šiuo metu Europos Žmogaus Teisių Teismas šiuo metu nagrinėja Š. Narbuto inicijuotą bylą prieš Vyriausybę dėl 6 Europos Žmogaus Teisių Konvencijos straipsnių pažeidimų.
„Byla yra priimta, tiek aš, tiek Vyriausybė pateikė išsamias savo pozicijas ir dabar beliko sprendimo priėmimas. Kada jis bus – vis dar neaišku.
Byloje mano pozicija, kad STT, generalinė prokuratūra, LR Prezidentas, Seimo nariai pažeidė (1) mano teisę į nekaltumo prezumpciją, (2) mane sulaikė neteisėtai, (3) mano lėšas areštavo neteisėtai, (4) draudimas lankytis gydymo įstaigose prilygo nežmoniškam ir žeminančiam elgesiui, (5) pažeidė mano privatumą, (6) atėmė galimybės man ginti savo reputaciją“, – rašo jis.