Sunku suskaičiuoti grįžtančius bus ir todėl, kad ne visi yra deklaravę savo išvykimą.
Tačiau kur kas svarbiau, ar Lietuva išlaikys egzaminą: ar yra pasirengusi priimti emigrantus, ar bus pakankamai mokyklų, darželių ir darbo vietų ir galiausiai – kaip į Lietuvą emigrantams persivežti savo sukurtus verslus?
„Brexit“ baigtis nėra aiški, tačiau dėl neramumų yra tendencija, kurią pastebi bendruomenės nariai – žmonės susikrauna lagaminus ir pasirenka Lietuvą arba trečią šalį. Greičiausiai – anglakalbę, tikėtina – Airiją, Vokietiją renkasi rečiau, – DELFI teigė D. Henke. – Tačiau nėra skaičių, kuriuos būtų galima įvardyti.“
Jos teigimu, svarbu ir tai, kad nėra aišku, ar Lietuva yra pasiruošusi priimti grįžtančiuosius. „Vaikams reikės darželių ir mokyklų, reikės darbo vietų, – vardijo D. Henke. – Svarbu, ar Lietuva kviečia grįžti.“
Skaičiuojama, kad Didžiojoje Britanijoje gyvena apie 300 tūkst. lietuvių. „Nemažai lietuvių yra sukūrę verslus. Tai dar viena pusė – kiek Lietuva kviečia verslus parvežti į Lietuvą?“ – kalbėjo D. Henke ir pridūrė, kad Didžiojoje Britanijoje savo verslus kuriantys užsieniečiai yra linkę juos ar jų atstovybes perkelti į Frankfurtą.
Ji svarstė, kad Lietuva per mažai kviečia grįžti: „Neaišku, kaip baigsis „Brexit“, ar bus reguliuotas išėjimas, ar ne. Jei nereguliuotas, atsiras daug dalykų, kurie sukels sunkumų asmenims iš trečiųjų šalių gyventi Didžiojoje Britanijoje. Lietuva, greičiausiai, nėra labai pasiruošusi priimti ar kviesti sugrįžti“.
D. Henke neišskyrė vienos šalies, kurią rinktųsi didžioji dalis emigrantų. „Ir Lietuvą renkasi, planuoja grįžti su vaikais bei šeimomis. Ir trečiąją šalį. Tik negalime suskaičiuoti, kiek jau susidėjo lagaminus ir pajudėjo, bet tokios tendencijos yra. Girdime, kad iš Jungtinės Karalystės pervažiavo į Airiją“, – kalbėjo pašnekovė.
Tiesa, ji pridūrė, kad grįžtančiųjų banga pamažu prasidėjo daug anksčiau – kai tik buvo pradėtas kelti „Brexit“ klausimas. Jos teigimu, jau prieš dvejus metus į Lietuvą pradėjo grįžti jauni specialistai, kurį laiką dirbę ir gyvenę Londone.
Ir vis dėlto, ar bus įmanoma suskaičiuoti visus grįžusius? „Turbūt tik tada, kai matysime, kiek padaugės mokesčių mokėtojų. Ar auga tas skaičius žmonių, kurie moka mokesčius ar kuria verslus, ar ne. Mokesčiai ir yra rodiklis, parodantis, kiek yra darbuotojų, verslų ir panašiai“, – kalbėjo D. Henke, tačiu pabrėžė, kad neaišku, kiek Anglijoje vystomų lietuviškų verslų bus perkelti į Lietuvą.
Norintys likti, turi susitvarkyti dokumentus. Anksčiau tai nebuvo aktualu. O dabar, prasidėjus procesui, kai kuriems tautiečiams juos susitvarkyti sudėtinga. „Kai balsavo referendumas, buvo atsiųsta žinia ir lietuviams, ir lenkams, ir kitų valstybių piliečiams, kad jiems reikia tvarkytis dokumentus. Tai įvyko prieš dvejus metus, po referendumo, ne šiandien. Bet tie dokumentai ir formalumai yra gana sudėtingi. Prašoma gana daug informacijos, ilgas dokumentų pildymo procesas, reikalauja daug duomenų. Anksčiau to nereikėjo, anksčiau buvo laisvas judėjimas“, – tvirtino D. Henke.
Yra ir tokių lietuvių, kurie Anglijoje nedirba, gyvena iš pašalpų. Pašnekovės teigimu, tokiems asmenims dokumentus susitvarkyti bus sunku, tačiau tai nereiškia, kad būtent jie pirmiausia ir gįš į Lietuvą. „Signalas yra toks, kad ir lietuviai, ir visi kiti užsieniečiai Jungtinėje Karalystėje nebėra laukiami. Ne tik lietuviai, visi kiti užsieniečiai taip pat“, – kartojo D. Henke.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė DELFI teigė, kad yra ir tokių atvejų, kai emigrantai deportuojami. „Vieniems lengva patvirtinti statusą, kitiems reikia dokumentų, kurie yra gal kokių septynerių metų senumo. Daugelis žmonių tikrai yra nustebę. Tada arba užlaiko suteikimą, o arba duoda jį tik penkeriems metams. Kitas dalykas, jeigu pradeda nagrinėti ir išlenda teistumai, yra ir deportacijos atvejai“, – teigė D. Asanavičiūtė, tačiau D. Henke tvirtino, kad tokių atvejų nežino.
Jos teigimu, apie išvykimą galvoja ir kitų šalių emigrantai. „Jungtinėje Karalystėje gyvenantys vokiečiai taip pat galvoja apie grįžimą į Vokietiją, nes pasidarė sudėtinga, – teigė D. Henke. – Jei esi Europos Sąjungoje, veikia mūsų gyvybės draudimai. Ar Lietuvoje, ar Vokietijoje. Nuvažiavus į Britaniją tai net draudimas nebeveiks. Tai paprastas dalykas, bet yra visa serija tokių privilegijų, kurias mes turime Europos Sąjungoje. Ir darbo vizos mums nereikia, pavyzdžiui, Vokietijoje. Po to Britanijoje darbo vizos reikės, – kalbėjo D. Henke. – Tai žmonės ir kalba, kad jei viskas taip komplikuota ir sudėtinga, tai gal geriau rinktis Lietuvą arba kitą Europos Sąjungos šalį, kur yra laisvas ir bevizis judėjimas.“
Viena aišku, anot pašnekovės, kad lietuvių po permainų Jungtinėje Karalystėje bus gerokai mažiau.
Jungtinės Karalystės įstatymų leidėjai ketvirtadienį nusprendė, kad reikia prašyti Europos Sąjungos atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą iki birželio 30-osios.
Šis Bendruomenių Rūmų sprendimas reiškia, kad dabar premjerė Theresa May paprašys ES leisti atidėti jos šalies išstojimo iš Bendrijos datą. Tokiam pasiūlymui privalo pritarti visos likusios 27 ES šalys narės.
Vyriausybės teiktame pasiūlyme taip pat sakoma, kad jei JK visgi prireiks ilgesniam laikui atidėti pasitraukimą iš ES, šaliai teks dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose.