D. Tuskas sakė, kad per konsultacijas prieš ateinančią savaitę vyksiantį ES viršūnių susitikimą „ragins ES27 būti atvirą ilgam pratęsimui, jeigu JK sutiks, kad būtina persvarstyti „Brexit“ strategiją ir siekti dėl jo konsensuso“.
D. Tuskas pirmininkaus kovo 21 dieną vyksiančiam viršūnių susitikimui Briuselyje. Jo metu lyderių gali būti paprašyta priimti sprendimą, ar kovo 29 dieną numatytas JK išstojimas iš ES turi būti atidėtas.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas apie galimybę ilgesniam laikui atidėti „Brexit“ užsiminė britų parlamentarams ruošiantis ketvirtadienį balsuoti, ar bus prašoma Bendrijos pratęsti pagal ES sutarties 50-ąjį straipsnį nustatytą išstojimo terminą.
Th. May vyriausybė nurodė planuojanti prašyti atidėti „Brexit“ iki birželio 30-osios, jei šalies parlamentas galiausiai visgi pritars išstojimo sutarties projektui. Įstatymų leidėjai jau du kartus didele balsų persvara atmetė šį susitarimo projektą, kurį premjerė parengė per ilgas ir sudėtingas derybas su likusių 27 Bendrijos valstybių lyderiais.
Tikėtina, kad D. Tusko išsakyta pozicija gali paskatinti „Brexit“ palaikančius britų įstatymų leidėjus, bijančius, kad dėl susitarimo šalis liks susaistyta su ES, dar kartą įvertinti Th. May siūlomą sutartį. Premjerė tvirtina, kad tai yra geriausia įmanoma „Brexit“ sutartis.
Tuo tarpu D. Tusko raginimas persvarstyti strategiją atspindi žinomą Briuselio poziciją, kad įmanomas „švelnesnis“ „Brexit“, jei Th. May atsisakys savo „raudonų linijų“, ypač dėl muitų sąjungos.
Parlamentas balsuos dėl galimybės atidėti „Brexit“
Didžiosios Britanijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį balsuos, ar reikia prašyti Europos Sąjungos atidėti kovo 29-ąją numatyto šalies išstojimo iš bloko terminą, šiam procesui patekus į aklavietę.
Trečiadienį Bendruomenių Rūmai nubalsavo atmesti galimybę, kad Jungtinė Karalystė paliks Bendriją neturėdama jokio galiojančio susitarimo.
Dabar vyriausybė prašys įstatymų leidėjų palaikyti jos planą artimiausiomis dienomis surengti dar vieną balsavimą dėl anksčiau jos su Briuseliu suderintos sutarties, taip pat prašyti bet kokiu atveju atidėti „Brexit“.
Jeigu „Brexit“ susitarimą parlamentas galiausiai priimtų, „Brexit' būtų prašoma atidėti iki birželio 30 dienos. Tačiau ši sutartis jau buvo dukart triuškinamai atmesta įstatymų leidėjų – sausį ir praeitą antradienį.
Jeigu Bendruomenių Rūmai dar kartą nubalsuotų prieš šią sutartį, vyriausybė sako, kad „Brexit“ gali tekti atidėti daug ilgesniam laikui. Dėl šios priežasties Britanija gali būti priversta dalyvauti gegužę vyksiančiuose Europos Parlamento rinkimuose.
„Brexit“ procesui įstrigus Britanijos parlamente dar aiškiai atsiskleidė gilus susiskaldymas išstojimo iš ES klausimu, tvyrantis šalyje nuo 2016 metų „Brexit“ referendumo.
Bet koks prašymas atidėti išstojimą turėtų būti pateiktas iki ES viršūnių susitikimo Briuselyje kovo 21-22 dienomis.
Bendrijos lyderiai jau yra pareiškę, kad sutiks atidėti „Brexit“ datą tik tuo atveju, jeigu Britanija pateiks konkrečių pasiūlymų, kaip išeiti iš šios krizės.
Jeigu Britanijos parlamentarai nepriims parengtos sutarties arba nebus vienbalsio ES lyderių pritarimo siūlymui atidėti „Brexit“, Britanijai vis tiek gresia išstoti be jokio susitarimo kovo 29 dieną.
Europos Parlamento „Brexit“ reikalų komiteto pirmininkas Guy Verhofstadtas pareiškė esąs „nusistatęs prieš bet kokį (išstojimo procesą apibrėžiančio ES sutarties) 50-ojo straipsnio pratęsimą netgi parai, jeigu jis nebus pagrįstas aiškia Bendruomenių Rūmų dauguma už kokį nors“ konkretų sprendinį.
Į keblią padėtį patekusi Britanijos premjerė Theresa May taip pat turės įtikinti kiekvieną ES valstybę sutikti, kad „Brexit“ būtų pavėlintas, trečiadienį pabrėžė Nyderlandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas.
„Derybos baigtos“
Virtinė balsavimų dar labiau pagilino atotrūkį tarp besivaržančių „Brexit“ stovyklų – tiek parlamente, tiek visoje šalyje, išstojimo šalininkams ir priešininkams vėl susirinkus į demonstracijas prie Vestminsterio.
„Deja, mūsų apgavikė ministrė pirmininkė ir daugelis jos kabinete mėgino sužlugdyti „Brexit“ procesą, nes niekada tvirtai nestojo prieš ES ir nepasakė, jog jeigu negausime tinkamos sutarties, mes tiesiog išeisime“, - sakė 56 metų „Brexit“ šalininkė Suzanne Hall.
„Manau, reikia antrojo referendumo, – pareiškė 64 metų Christine Bobin, remianti priešingą stovyklą. – Nemanau, kad (per pirmąjį plebiscitą) žmonės balsavo žinodami, kas nutiks.“
Britanija prieš dvejus metus paleido „Brexit“ laikrodį, apsisprendusi išstoti iš Europos Sąjungos per 2016 metų birželį įvykusį referendumą.
Th. May tikėjosi, kad paskutinę minutę gautos ES vadovų garantijos dėl labiausiai ginčijamų sutarties punktų – ypač dėl vadinamosios apsidraudžiamosios priemonės, turinčios išlaikyti atvirą sieną tarp Airijos Respublikos ir Šiaurės Airijos – parlamentui atrodys pakankamos, kad „Brexit“ susitarimas būtų patvirtintas.
Tačiau jos pastangas sužlugdė generalinio atornėjaus Geoffrey Coxo išvada, kad naujausi pakeitimai neleistų Britanija vienašališkai atsisakyti apsidraudžiamosios priemonės. Taigi, nebuvo išsklaidyti nuogąstavimai, kad Britanija gali neribotam laikui susaistyta su ES muitų sąjunga.
ES vyriausiasis „Brexit“ derybininkas Michelis Barnier trečiadienį tvirtino, kad Briuselis nesiims iš naujo derinti išstojimo sutarties, dėl kurios daug mėnesių buvo įtemptai deramasi.
„Kam turėtume pratęsti derybas? Kokiu tikslu?“ – jis sakė Europos Parlamente.
„Nes... derybos yra baigtos – mes turime sutartį, ji čia“, – pridūrė jis, laikydamas 585 puslapių dokumentą.
Kietojo „Brexit“ grėsmė
M. Barnier perspėjo, kad „Brexit“ be sutarties „rizika dar niekada nebuvo didesnė“.
Britanijos vyriausybė antradienį sakė, kad tokiu atveju panaikintų muitus 87 proc. importo ir nevykdytų muitinės tikrinimų prie sienos su Airija.
„Brexit“ priešininkai irgi sujudo, manydami, kad parlamentui atmetus Th. May sutartį ir nepritarus „kietojo" išstojimo scenarijui šalis dar vienu žingsniu priartėtų prie antrojo referendumo arba kad užmojo palikti Bendriją būtų apskritai atsisakyta.
Th. May sužadino jų viltis, trečiadienį pareiškusi parlamentui: „Galime pasitraukti su sutartimi, dėl kurios susiderėjo ši vyriausybė, bet surengti antrą referendumą, Tačiau tuomet iškiltų grėsmė, kad nebus jokio „Brexit“.“
Parlamentarai „Brexit“ sutartį pirmąkart atmetė sausį istorine 230 balsų persvara. Nors nuo to laiko kai kurie euroskeptikai persigalvojo, antradienį sutarties priešininkai vėl laimėjo svariu 149 balsų skirtumu.