„Pirmiausia, man labai nepatinka, kad pastaruoju metu, ir tai jau matėme ir praeitais metais, tą ką pasiūlo opozicijos atstovai ir pasiūlo iš geranoriškumo, iš tam tikros patirties turimos, iš tam tikrų žinių turėjimo yra valdančiųjų nugvelbiama“, – penktadienį Eltai teigė A. Butkevičius.
„Jie daug idėjų nugvelbę ir manau, kad bus nugvelbti ir mano trys įstatymų projektai mokestiniai, kurie yra įregistruoti“, – pridūrė jis.
Visgi, parlamentaras teigia, kad palaikys banko pelnų apmokestinimą. Anot jo, tokios priemonės turėjo būti taikytos jau senai, kadangi Vakarų valstybėse jos veiksmingai naudojamos jau daugiau nei trisdešimt metų.
„Tai, kad komerciniams bankams ir ne tik komerciniams bankams, bet ir kitiems ūkio subjektams, dirbantiems ir kitose ekonominėse veiklose, jeigu matoma, kad yra gaunamas didelis pelnas, apmokestinti viršpelnį nėra jokia naujovė, tarptautinė praktika yra senai naudojama. Ir atsimenu labai puikiai, kad taip darė Margaret Thatcher, buvusi Britanijos premjerė“, – aiškino A. Butkevičius.
„Aš manau, kad dabar valdančioji dauguma pagaliau atsibudo ir suprato. Ir aš žinoma pritarsiu“, – teigė jis.
Tuo pat metu, pasak A. Butkevičiaus, didelio pelno apmokestinimas turėtų būti taikomas ne tik komerciniams bankams, bet visoms įmonėms, neatsižvelgiant į jų veiklos sritį.
„Vakar vėl buvo padaryta tokia, pasakyčiau, politinė klaida, kalbant apie mokesčių taikymą ūkio subjektams kurie turi viršpelnius. Reikia aiškiai pasakyti, kad nesvarbu, ar tai yra komerciniai bankai, ar tai yra energetikos sektoriuje dirbančios įmonės ir gaunančios viršpelnius. Ar tai bus prekybos įmonės atskiros. Visoms įmonėms, neatsižvelgiant į sritį, viršpelnis turi būti apmokestinamas didesniu tarifu“, – komentavo jis.
„Ir toks platesnis požiūris turi būti, jeigu mes norime platesnę užsienio praktiką žiūrėti“, – tvirtino jis.
ELTA primena, kad Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.
Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.
Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir FM augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.
LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.
Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.
„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.
Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.