Ką reiškia Kremliuje matomi perskirstymai?
Pasak buvusio kariuomenės vado Vytauto Jono Žuko, pertvarkymai, kuriuos Kremliuje galime matyti dabar – be abejonės, turi vienokią ar kitokią reikšmę.
„Čia yra priimti kažkokie strateginio masto sprendimai. Mes stebėjome tą situaciją, tą konfliktą, kuris vyko praėjusiais metais, ypatingai, tarp Prigožino ir Šoigu, kada tiesiog atviroje erdvėje buvo metami vienas kitam tokie grubūs kaltinimai, buvo puolamas Šoigu ir generalinis štabo viršininkas Gerasimovas. Putinas buvo kaip ir stebėtojas tų visų įvykių, ir kažkaip aktyviai į tai nesikišo. Matėme, kuo viskas baigėsi ir tada aiškiai buvo matyti, kad Šoigu ir Gerasimovo partija laimėjo“, – priminė pašnekovas.
Anot jo, paties Putino, ko gero, dabar netenkina ir tai, kaip vyksta Ukrainos užėmimo operacija.
„Jis ėmėsi labai konkrečių veiksmų vadovybės atžvilgiu. Tai liečia ne tik Šoigu, bet ir artimiausius jo aplinkos žmones. Kada tu vadovauji tokiai ministerijai, tai liečia ir tavo artimiausius žmones, tai yra kadrų valdybos viršininką ar logistikos tarnybos viršininką, kuris užsiiminėjo kariuomenės aprūpinimu, statybos ir taip toliau – tai patys artimiausi žmonės ir pinigų srautai ėjo būtent per juos. Be abejonės, čia kažkoks šešėlis atsakomybės krenta ir krašto apsaugos ministrui“, – atkreipė dėmesį V. J. Žukas.
Kremliuje vykstančius pertvarkymus laidoje pakomentavo ir buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Pasak jo, Rusijos valdžioje ir visuomenėje vyrauja kleptokratija, o tai aiškiai signalizuoja apie tam tikrus dalykus.
„Ir valstybė, ir visuomenė tokios yra, kur vagystės yra įteisintos ir visi žino, kad vagia. Mėginta parodyti, kad jeigu ko nors trūksta armijai – yra vienas, kitas, trečias atsakingas asmuo. Mes juos suėmėme, dabar pastatėme tą, kuris karinę ekonomiką stiprins, statys, kariuomenė stiprės ir taip toliau – pergalė čia pat. Tai, iš esmės, yra signalas tai kleptokratinei visuomenei“, – teigė A. Anušauskas.
Tiesa, tai, ką Kremliuje matome šiandien, pasak pašnekovo, vyksta nebe pirmą kartą.
„Sulaikymai, savižudybės buvo ir anksčiau – ir pernai, ir užpernai ne vienas generolas pabaigė gyvenimą, pats, matyt, to nelabai norėdamas, bet pilnomis kišenėmis. Šioje vietoje, aš manau, čia yra toks vidinis perstatymas. Putinas, bet kokiu atveju, pradėjęs kadenciją turėjo pademonstruoti, kad kažką keis“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras.
O buvęs kariuomenės vadas šiandienines naujienas susiejo ir su anksčiau istorijoje regėtais pavyzdžiais.
„Jeigu kas studijavome labai gerai istoriją, prisimename Stalino laikus. Paprastai, Stalinas irgi nenuimdavo iš karto ir neveždavo nieko į kalėjimą, bet palaipsniui pamažindavo pareigose, apribodavo įtaką. Taip buvo su visas, net ir su NKVD vadais. Suimdavo žmoną, o tave palikdavo – Molotovo atvejis. Tu pats nežinai, kada tu gausi smūgį, bet kaip ir lieki pareigose, o artimiausios aplinkos žmonės yra areštuojami“, – pasakojo V. J. Žukas.
Pasak jo, tokie žingsniai aiškiai rodo, kad neužilgo gali būti padarytas ir antrasis, ir trečiasis žingsnis, po kurių žmogus gali atsidurti jau ir lageryje.
„Visaip gali būti“, – teigė pašnekovas.
Naujam gynybos ministrui teks atsakinga užduotis
Kremlius būti gynybos ministerijos ministru paskyrė Andreju Belousovą, kuris plačiai visuomenei iki šiol buvo žinomas gana menkai. Reikšmingą poziciją užėmusio veikėjo portretą laidoje nutapė A. Anušauskas. Pasak jo, iš esmės, pirmą kartą į tokias pareigas dabar yra statomas tikras civilis.
„Jo įpareigojimai tikrai nesiekia jau karinės operacijos įgyvendinimo konkretaus, o siekia aprūpinimą, karinę ekonomiką ir sukimą viso šito karo vežimo, kuris aprūpima karines pajėgas. Aš manau, jie, vis dėlto, įsitikino, kad, nepaisant tūkstančių sandėliuose turėtų tankų, iš keturių ar iš penkių reikia surinkti vieną – visa kita surūdiję ar sugedę, negrąžinama. Tas procesas ir vyksta, be abejo, šalia naujos gamybos, bet, norint plėsti tą gamybą, reikia matyti ir kito lygio vadovavimo. Aš manau, sankcijos – kokios jos bebūtų, kiek turėtų trūkumų – jos vis tiek daro savo. Ne veltui Rusijos kareiviai dabar vežimėliais elektriniais važinėja pafrontėje, veždami amuniciją savo daliniams, kuriuos nusipirko ar gavo iš Kinijos. Atrodo komiškai, bet jie galvoja, kad „greitoje“ transporto priemonėje jie apsisaugos nuo dronų ir apšaudymų“, – pasakojo buvęs krašto apsaugos ministras.
Apskritai, pasak pašnekovo, Rusija kare dabar patiria milžiniškus nuostolius, tad natūralu, kad yra siekiama geriau aprūpinti kariuomenę.
„Aš manau, naujasis ministras turės tą visą logistiką, transporto aprūpinimą statyti į kitą lygį. Kiek jam pasiseks? Vagystės dėl to nesiliaus. Vis tiek turėkime galvoje, kad jų valstybė yra statoma būtent ant tokių pagrindų“, – teigė A. Anušauskas.
Savo įžvalgomis apie A. Belousovą pasidalijo ir V. J. Žukas.
„Aš nemanau, kad jis nėra įtrauktas į vagystes. Jis yra iš tos pačios nomenklatūros, iš tų pačių žmonių, visą gyvenimą tarnavęs arba dirbęs valstybinėje sistemoje, bet turintis ir tokias pačias vilas, ir vasarnamius įvairiose šalyse. Nėra čia tas žmogus, kuris yra visiškai nekorumpuotas. Ten tokių aplamai nėra. Ten yra leidžiama tą dalyką daryti iki tam tikros ribos. Yra laikoma, kad tu čia taip daryk, save aprūpink, bet tai bus laikoma tam tikra kompromituojančia medžiaga ant tavęs ir bet kada galėsime tave dėl to apkaltinti“, – kalbėjo pašnekovas.
Tiesa, jis pabrėžė nemanantis, kad A. Belousovas tiesiogiai kišis į karines operacijas.
„Jis buvo pastatytas į šias pareigas su labai aiškiu ir konkrečiu tikslu – pagerinti Rusijos kariuomenės aprūpinimą, kas liečia amuniciją ir, kaip kolega minėjo, būtent techninį aprūpinimą. Labai didelė problema šiuo metu Rusijoje kariuomenėje yra technikos trūkumas“, – teigė V. J. Žukas.
Taigi, naujajam gynybos ministrui teks ieškoti būdų, kaip paleisti karinę pramonę, o galbūt net ir kelių, kuriais tam tikrą techniką būtų galima įsigyti iš užsienio šalių.
„Šiaurės Korėja, Kinija – žiūrėsime, kokie čia bus dabar rezultatai. Gali būti ir per tą patį Iraną, ir kitais būdais pabandyta bei sugebėta atstatyti savo karinę pramonę“, – teigė buvęs kariuomenės vadas.
Mėgins auginti savo karinę ekonomiką
110 milijardų – tiek skiriama įvairioms Rusijos karo reikmėms. Vis dėlto, kaip pastebėjo A. Anušauskas, iš jų naujam karo inventoriui rusai skiria ne tiek ir daug, mat didelė dalis jų tankų yra surenkami iš senų, o naujų įsigyjama vos keli šimtai.
„Rusijos kariuomenei, pagal jos tikslus, pagal struktūrines tas permainas, tai yra visiškai mažai. Tai yra niekas, juo labiau, kad fronte – nuolatiniai nuostoliai. Jiems reikia du, tris ir daugiau kartų daugiau. Kaip tai įgyvendinti? Aišku, Šoigu negalėjo susitvarkyti. Nei jis karinių sturktūrų praktikas, jis nebuvo didelis tos ekonomikos specialistas. Kaip tą situaciją pakeisti? Aš manyčiau, ir Putinas, ir Belousovas galvoja panšiai – Rusija dar per mažai įsitraukusi į karinę ekonomiką – per daug civilinio sektoriaus, per linksmai dar gyvena Maskvoje ir Peterburge, reikėtų įtraukti labiau. Aš manau, per įvairius ekonomikos sektorius, tas įtraukimas gali būti organizuotas žymiai didesniu mastu nei iki šiol“, – kalbėjo buvęs krašto apsaugos ministras.
Pasak jo, patys rusai mato, kad ginkluotės prasme lemiamos persvaros jie tikrai neturi.
„Iš tikrųjų, aš manau, kad, žinant, kiek Putinas „žino“ istoriją – jo aplinka, matyt, irgi panašiai mąsto, kad jie nori masės. Nori masės, nori ginkluotės, kad būtų žymiai daugiau. Jie nori tą Rusijos karinę ekonomiką dar kilstelėti ir kartu įgyvendinti tuos planus, kuriuos patys surašė – aš turiu galvoje naujų karinių struktūrų su ginkluote sukūrimą. Kol kas, tai yra popierinės struktūros, o jei ne popierinės, tai sena ginkluote aprūpinamos po truputį. Aš įsitikinęs, kad jie turi visai kitus lūkesčius“, – teigė A. Anušauskas.
Ar Rusijos karinės ekonomikos augimas galėtų paveikti situaciją karo Ukrainoje fronte – pakomentavo V. J. Žukas.
„Mano žiniomis, per metus naujų ar atremontuoti senų, iš trijų ar keturių surinkti vieną, gali apie 400 tankų. Jų nuostoliai yra žymiai didesni. Jie turėjo virš 3 tūkstančių tankų prasidedant karui – tiek jau yra praradę. Tie tankai, kurie pradėjo konfliktą prieš du metus – jų, praktiškai, nebėra arba labai nedidelis procentas. Su tokiais nuostolių atstatymais pasiekti kažkokių strateginių tikslų ir užimti visą Ukrainos teritoriją – jie turbūt nėra kvaili ir supranta, kad bus neįmanoma. Dabar dedamos didžiulės pastangos, jie patys nori paliaubų, nori ugnies nutraukimo, kad visi liktų tose vietose, kuriose dabar yra, kad nebūtų jokio atsitraukimo. Jiems reikia laimėti laiko“, – kalbėjo buvęs kariuomenės vadas.
Buvęs kariuomenės vadas aiškino, kad, nepaisant to, jog rusai turi didesnius personalo išteklius – sėkmingai veikti jiems tikrai sekasi sunkiai.
„Jiems patiems reikalingos paliaubos“, – teigė V. J. Žukas.
Koks kariavimas nusimato toliau?
Kaip dėmesį atkreipė A. Anušauskas, nors Rusijos ir Ukrainos turimos amunicijos skaičiai gali būti palyginami, vis dėlto, svarbu nepamiršti ir suprasti, kad paramos Ukrainai tempai tikrai turėtų spartėti.
„Aš sutinku, kad Ramšteine buvo daug deklaratyvių dalykų ir paskui ukrainiečiai laukdavo mėnesių mėnesiais, kol jie bus įgyvendinami. Kai kurios šalys deklaruodavo, kad jau suteiks ir atrodydavo, kad jau važiuoja, o, iš tikrųjų, toli gražu. Dar prasidėdavo, pavyzdžiui, įrangos atkūrimo procesas, kuris užtrukdavo mėnesių mėnesiais ir panašiai. Taigi, čia yra apie ką pamąstyti. Aš manau, ukrainiečius dabar ypatingai trikdo ta Rusijos taktinė aviacija, kuri nuotoliu mėto bombas – iš 50 kilometrų atstumo paleidžia, pataiko į taikinį. Nuginti tą aviaciją gali tik F-16 su savo galimybėmis“, – teigė buvęs krašto apsaugos ministras.
Anot jo, kalbos, kad reikalinga parama Ukrainą pasieks gegužės pabaigoje, birželį ar liepą – netyla.
„Tas rengimas – realiai, jis vyksta. Matyt, tie žadėti 42 F-16 iš dviejų ar trijų valstybių bus šią vasarą, bet norėtųsi tikrai greičiau. Ukrainiečiai per tuos tris mėnesius, pavyzdžiui, iki liepos pabaigos, gali prarasti labai daug. Aš turiu galvoje gyvosios jėgos nuostolius – pas ukrainiečius nėra taip greitai jie atkuriami, kaip Rusijoje“, – teigė A. Anušauskas.
Koks kariavimas tarp Ukrainos ir Rusijos tęsis toliau – laidoje pakomentavo V. J. Žukas.
„Yra trys faktoriai, kuriuos paminėjo ir prezidentas Zelenskis. Pirmas faktorius yra priešlėktuvinė gynyba. Priešlėktuvinė gynyba, kas liečia patį Charkivą – Charkivas yra nutolęs nuo Rusijos sienos apie 40 kilometrų, o „Patriot“ sistema – jos veikimo nuotolis siekia iki 150 kilometrų. Šiaip ar taip, jeigu Charkivą būtų galima apginti ir būtų leista naikinti taikinius iš Rusijos teritorijos – tai jau būtų labai didelis žingsnis į priekį“, – teigė jis.
Antrasis svarbus aspektas, anot pašnekovo, yra susijęs su mobilizacijos klausimu.
„Ukrainai tai yra labai svarbu ir labai ilgai užsitęsė visi tie dalykai“, – pastebėjo V. J. Žukas.
Galų gale, svarbu kalbėti ir apie tolimesnį ginkluotės tiekimą.
„Vakarų šalių ginkluotės tiekimas Ukrainai – ir amunicijos, ir naujų ginkluotės sistemų. F-16, artilerijos sistemos, priešlėktuvinė gynyba, be jokios abejonės. Jeigu rusai puola pėsti, jiems neužtenka technikos – reikia labai intensyviai naudoti artileriją ir minosvaidžius. Reiškia, amunicijos trūkumo negali būti“, – teigė V. J. Žukas.
