„Kyla klausimas, kodėl prezidentas D. Trumpas nusprendė pasakyti šiuos žodžius šiandien. Mano spėjimas yra toks, kad jo planas buvo priversti Ukrainą priimti susitarimą, dėl kurio jis tikriausiai jau susitarė su prezidentu V. Putinu. Kai D. Trumpas pamatė, kad prezidentas V. Zelenskis nenusileidžia, ragina Ukrainai suteikti daugiau Europos pagalbos ir paramos, manau, kad tada jis nusprendė panaudoti visus melus, kurie viešai buvo pasakyti apie ukrainiečius ir apie prezidentą V. Zelenskį, kad spaustų jį nusileisti“, – interviu amerikiečių televizijai CNN trečiadienį teigė G. Landsbergis.
„Jis (D. Trumpas – ELTA) neturi kitos išeities. Jei V. Zelenskis nepriima susitarimo, tada prezidentas D. Trumpas atrodo silpnas“, – aiškino buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras.
Tačiau, anot G. Landsbergio, Europa privalo ir toliau padėti Ukrainai.
„Manau, kad Europa turi būti pasirengusi tam, kad iš esmės susitarimas jau yra sudarytas. (...) Prezidentas V. Zelenskis jo nepriima ir Europa turi padėti Ukrainai išgyventi tai, kas bus toliau“, – akcentavo Miuncheno saugumo konferencijos patariamosios tarybos narys, ragindamas panaudoti įšaldytas agresorės Rusijos lėšas.
„Europos bankuose guli beveik 200 milijardų eurų įšaldyto Rusijos turto. Jei jis būtų konfiskuotas, galėtų būti nedelsiant panaudotas padėti Ukrainai“, – pabrėžė konservatorius.
ELTA primena, kad trečiadienį JAV prezidentas pavadino Volodymyrą Zelenskį diktatoriumi ir pareiškė, kad jis turi veikti greitai, jei Ukraina nori išlikti kaip šalis. Prieš tai jis pažėrė tuos pačius teiginius, kuriuos kartoja Kremlius: kad Ukraina pati kalta dėl karo ir kad V. Zelenskis nėra teisėtas prezidentas.
Savo ruožtu V. Zelenskis apkaltino D. Trumpą pasidavus Rusijos „dezinformacijai“.
URM vadovas pasigenda aiškumo dėl galimų taikdarių misijų Ukrainoje: turime turėti realistiškumo šioje situacijoje
Vakaruose vėl diskutuojant apie galimybę siųsti taikdarius į Ukrainą, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, jog pastarieji svarstymai yra pernelyg aptakūs – anot jo, trūksta esminių ir aiškių atsakymų, kas ir kokiu tikslu siųstų tokias karių misijas į prieš Rusijos agresiją kovojančios šalies teritoriją. Todėl, Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Vilnius nesitraukia iš šių diskusijų, tačiau ragina sąjungininkes siekti aiškumo.
„Turi būti aiškūs atsakymai, parametrai, kai mes jau sakome „esame dalyvaujantys ar nedalyvaujantys“. Aš neatsimenu iš savo karjeros diskusijos, kur mes būtume pradėję taip smarkiai nuo kito galo atsakinėti – siųsime ar nesiųsime, kur siųsime, kokių uždavinių vykdyti siųsime ir panašiai. Mums reikia daugiau aiškumo. Todėl mes sakome – nepasitraukiame iš pokalbio, nežinodami visų atsakymų, bet duokite atsakymus“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė K. Budrys.
Politikas priminė, jog prieš metus buvo kilusios panašios diskusijos – tada jas inicijavo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. K. Budrys pabrėžė – nuo tada neatsirado daugiau aiškumo dėl galimų karių misijų Ukrainoje.
„Gaukime tuos atsakymus, patys juos išdirbkime, kokios bus funkcijos, kokie bus scenarijai įvairioms situacijoms, kokie bus įgaliojimai, koks bus mandatavimas – yra daug niuansų, nuo kurių priklauso, kokių iš viso pajėgų reikia ir kam jos turi ruoštis“, – dėstė jis, atkreipdamas dėmesį, jog kalbos gali suktis ir apie taikdarių, ir apie stebėjimo, teisėsaugos pareigūnų ar atgrasomąsias misijas.
„Tai labai skirtingi dalykai. Neturint šių parametrų, sunku taip šokinėti ir sakyti, kad mes tikrai ten būsime ar mes tikrai tenai nebūsime“, – pakartojo K. Budrys.
Todėl, tęsė ministras, Lietuva dalyvauja diskusijose ir siekia išsiaiškinti atsakymus į minėtus klausimus.
„Lietuvos laikysena tokia ir yra – dirbame ties atsakymais, koks tas bus operacinis planas, sumanymas, koks bus didžiųjų valstybių įsitraukimas, nes vien jau iš tos logistinės pusės žinome, kad be didžiųjų valstybių, be JAV, sunku iš viso aprūpinti kokias nors operacijas, kurios yra toliau. Ir tada bus aišku. Mes tikrai nenersime pliku užpakaliu į dilgėles ir tuo labiau nepasitrauksime (iš pokalbių – ELTA), kol neaišku apie ką yra (kalbama – ELTA)“, – apibendrino jis.
„Mes turime turėti realistiškumo šioje situacijoje, nes dabar kas yra be tikslių atsakymų – mes čia tik keliame arba aukštus lūkesčius, arba nusivylimus, arba įtampas atskirose visuomenėse dėl mūsų galimo įsitraukimo. Man šis procesas pradeda atrodyti iš principo ydingas“, – pridūrė K. Budrys.
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija paragino europiečius sukurti taikos palaikymo pajėgas Ukrainoje. Britų premjeras Keiras Starmeris jau pareiškė esąs pasirengęs pasiųsti karių. Ir Švedija neatmetė galimybės pasibaigus karui Ukrainoje dalyvauti taikdariškose pajėgose.
Vokietijos vyriausybė tuo tarpu reaguoja santūriai. Kancleris Olafas Scholzas diskusijas apie Europos taikos dalinį pavadino „visiškai per ankstyvomis“. Tai „netinkami debatai netinkamu laiku netinkama tema“, sakė jis Paryžiuje po Ukrainos klausimui skirto viršūnių susitikimo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sausį pareiškė, kad bet kokiam taikos susitarimui su Rusija prižiūrėti prireiktų mažiausiai 200 000 Europos taikdarių.
