Vilniaus miesto apylinkės teismas antradienį tęsė greitųjų COVID–19 testų pirkimo bylos, kurioje kaltinimai pateikti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei, nagrinėjimą.
Teisme liudijęs buvęs sveikatos apsaugos viceministras A. Šešelgis pasakojo, kad 2020 m., koronaviruso pandemijos metu, darbo sąlygos ir tempas buvo neįprastos.
„Įvykiai įsirašė visam gyvenimui. Buvo pandemija, ekstremali situacija, buvo visiškai kitokios sąlygos nei įprastai. Prasidėjus pandemijai, kai pradėjo mirti žmonės nuo ligos, keitėsi ir mūsų darbas“, – pasakojo liudytojas.
Jis prisiminė, kad tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su savo komanda dirbdavo nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, jei reikėdavo – ir naktimis.
„Veikla buvo tokia, kad rytą, 7 valandą, susirenki, aptariama situacija, pavedami darbai kiekvienam pagal savo sritį. Kartais tekdavo koordinuoti darbus ir ne pagal savo sritį“, – dėstė A. Šešelgis.
Buvęs sveikatos apsaugos viceministras teigė, kad tiesiogiai COVID–19 testų pirkimo klausimų nekuravo, tačiau prisiminė kalbėjęs su specialistais, jog šie testai pandemijos įkarštyje buvo labai reikalingi.
„Testai tada buvo gyvybiškai reikalingi. (...) Specialistai teigė, kad jais buvo galima greitai nustatyti, ar žmogus serga koronavirusu“, – aiškino liudytojas.
A. Šešelgis tvirtino, kad didesnės apimties pirkiniams lėšas perkančiosioms institucijoms pervesdavo Finansų ministerija.
Liudytojas pabrėžė tiksliai nežinantis, kas priėmė sprendimus dėl COVID–19 greitųjų testų pirkimo 2020 m. pavasarį. Tiesa, jis tikino, kad dėl testų poreikio sprendimai buvo priimti Vyriausybės lygmeniu.
„Aukščiausiame lygyje patvirtindavo Vyriausybė ir (sveikatos apsaugos – ELTA) ministro įsakymu eidavo“, – komentavo A. Šešelgis.
Prašys informacijos iš Finansų ministerijos
Baigus A. Šešelgio apklausą, valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras Gintaras Plioplys pareiškė teismui abejojantis L. Jaruševičienės advokato Rolando Mištauto prie bylos pridėtų dokumentų patikimumu. Anot jo, prie bylos pridėti Finansų ministerijos atsakymai į gynybos klausimus galimai neatitinka dokumentų ruošimo taisyklių.
„Dokumente nėra nei datos, nei numerio. (...) Tai yra atsakymas, dokumentas, kuris neturi jokios teisinės reikšmės“, – sakė prokuroras, rodydamas teismui vieną iš gynybos prie bylos pridėtų dokumentų.
G. Plioplys teigė, kad tokių dokumentų, kurie jam kelia abejonių, byloje yra ne vienas. Prokuroras tikino, jog klausimai ministerijai, kuriuos uždavė gynyba, yra svarbūs, tačiau dokumentai neatrodo tinkamai pateikti, tad valstybės kaltintojas teigė galintis pats kreiptis į Finansų ministeriją ir gauti tinkamus atsakymus.
L. Jaruševičienės advokatas R. Mištautas pažymėjo, kad į ministeriją anksčiau turėjo kreiptis pati prokuratūra, tad, anot jo, gynyba šiuo atveju atliko prokurorų darbą.
„Manau, kad tas klausimas turi būti peradresuojamas prokurorui, jei jis neįskaito, nepasitiki. Aš tą informaciją gavau oficialiais kanalais, bet, jei prokuroras nepasitiki, tegul jis pats kreipiasi į institucijas“, – į prokuroro pastabas reagavo advokatas.
Galiausiai teismas nutarė, kad gynybos Finansų ministerijai užduotus klausimus dar kartą ministerijai pateiks prokuroras. Jam klausimai bus pateikti per teismą.
Kitame teismo posėdyje ketinama apklausti buvusią sveikatos apsaugos viceministrę Kristiną Garuolienę.
Teisėsauga kalba apie 4 mln. eurų žalą
L. Jaruševičienė iš buvusio sveikatos apsaugos ministro, „valstiečio“ A. Verygos komandos pasitraukė 2020 m. vasarą, teisėsaugai jai pareiškus įtarimus piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovą galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID–19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID–19 testus ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei priteisti per 4 mln. eurų.