Taip interviu LRT radijui teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Neapsižiūrėję galime pamatyti terorizmą ir karą, besibeldžiantį į mūsų duris. Todėl jokių nuolaidų nei terorui, nei karo propaguotojams negali būti. Negalime užsimerkti ir manyti, kad problema tiesiog išnyks arba praeis pro šalį. Deja, laiku nereaguojant, tos problemos tik didėja“, – sako šalies vadovė.
– Kitą savaitę išvykstate į Niujorką, kur vyks 69-oji Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Ten vyks net keli aukščiausio lygio susitikimai. Pradėkime nuo Pasaulio lyderių klimato kaitos suvažiavimo. Kokius su klimato kaita susijusius iššūkius žadama aptarti?
– Taip, išties. Ji vyksta vieną kartą per metus, todėl mes vadiname tai Jungtinių Tautų savaite. Ten vyksta ir Generalinė Asamblėja. Šį kartą – 69-oji. Bet derinami įvairūs susitikimai, nes ten susirenka praktiškai visi valstybių vadovai ir yra labai patogu spręsti daugelį globalių klausimų. Juo labiau kad dabartinė situacija kaip tik tą ir diktuoja. Aš turiu galvoje ir pasaulines terorizmo grėsmes, karus, įšaldytus konfliktus. Taigi ši savaitė bus skirta daugeliui šių klausimų.
Žinoma, taip pat negalima pamiršti klimato kaitos situacijos. Todėl generalinis sekretorius Ban Ki-moonas ir sukvietė aukšto lygio klimato kaitos viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus daugiau nei 130 pasaulio valstybių vadovai. Kadangi aš būsiu Niujorke, taip pat dalyvausiu šiose diskusijose bei pasisakysiu.
– Tuo pat metu vyks ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos šalių vadovų susitikimas, organizuojamas Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidento Baracko Obamos iniciatyva. Pranešama, kad Taryba turėtų svarstyti rezoliuciją, kuria siekiama išspręsti didėjančią užsienio kovotojų problemą. Prezidente, ten žadate sakyti kalbą. Kokias svarbiausias problemas, susijusias su tarptautiniu terorizmu, Jūs akcentuosite?
– Mes dabar esame Saugumo Tarybos, kuriai priklauso 15 valstybių, nariai. Todėl tai ir mūsų pareiga – dirbti ir kalbėti, domėtis ir mėginti ieškoti sprendimų, kaip reaguoti, kaip kovoti su besiplečiančiu tarptautiniu terorizmu. Jį matome įvairiuose pasaulio taškuose – ne tik Tolimuosiuose Rytuose, Irake, Sirijoje ir kitur. Sakyčiau, kad terorizmo elementų matome ir Ukrainos Rytuose. Taigi problemos visiškai priartėjo prie mūsų, todėl tai netgi susiję su mumis tiesiogiai. Kalbėdama būtinai atkreipsiu dėmesį ne tik į tai, kad terorizmas plečiasi, neturi sienų, kad tai labai pavojinga tendencija ir net kai kurie Vakarų piliečiai dalyvauja toje veikloje Tolimuosiuose Rytuose arba tiesiog įvairiose Rytų šalyse. Taip pat mes, kaip minėjau, turime problemų ir matome, kad terorizmo pavojus Europai priartėjo. Daugelis šalių netgi pakelia terorizmo grėsmės kartelę, pavyzdžiui, Prancūzija, Jungtinė Karalystė. Mūsų atžvilgiu dar tokios grėsmės nėra, bet tendencijos blogėjančios. Todėl mes tikrai darysime įtaką ir pritarsime ruošiamai rezoliucijai, kad visos Jungtinių Tautų valstybės (o jų beveik 200) vieningai reaguotų, vieningai kovotų su tomis tendencijomis, kurios jau tampa tarptautinėmis, peržengia valstybių sienas, ribas ir tampa viso pasaulio problemomis.
– O kaip vyksta Generalinės Asamblėjos debatai? Kokie pagrindiniai klausimai keliami debatuose?
– Kiekvienai šaliai skirta laiko ir kiekviena šalis pagal tradiciją privalo pasisakyti. Tie debatai yra įvairaus formato. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos debatuose aš taip pat pasisakysiu viena iš paskutinių.
Kaip visada, kalbu trumpai, bet aiškiai. Kalbėsiu apie tai, kas svarbiausia ir ką svarbiausia turi užtikrinti Jungtinės Tautos, dėl ko jos buvo sukurtos. Pirmiausia – taika pasaulyje. Tai visų mūsų valstybių atsakomybė, tarp jų – ir Jungtinių Tautų. Todėl turime visi susitelkti, kad išsaugotume taiką ir saugią mūsų visų ateitį. Reaguoti reikia dabar ir sutelktai, nes neapsižiūrėję galime pamatyti terorizmą ir karą, besibeldžiantį į mūsų duris. Todėl jokių nuolaidų nei terorui, nei karo propaguotojams negali būti. Negalime užsimerkti ir manyti, kad problema tiesiog išnyks arba praeis pro šalį. Deja, laiku nereaguojant, tos problemos tik didėja. Todėl atkreipsiu dėmesį, kad tarptautinė lyderystė, kiekvienos šalies atsakomybė dėl pasaulinės taikos, dėl taikos regione turi būti prisiimta ir turime daryti tai, ką privalome daryti.
– Dar vienas renginys – Moterų pasaulio vadovių tarybos susitikimas. Apie ką diskutuosite?
– Tai įdomi organizacija, sukurta jau kiek anksčiau. Joje dalyvauja buvusių valstybių vadovių ir esamų valstybių vadovių atstovės. Joje šiuo metu yra 50 narių, pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė ponia Angela Merkel, buvusi JAV valstybės sekretorė Madlein Olbrait, dabartinės Danijos premjerė Helle Thorning-Schmidt, Argentinos prezidentė Cristina Fernandez de Kirchner ir kt. Taigi yra daug tokių ryškių ir buvusių, ir esamų moterų vadovių. Tai organizacija, kuriai šiuo metu vadovauja buvusi Suomijos prezidentė Tarja Halonen, su ja susitiksiu. Be to, kad kalbėsimės apie moters vietą, apie moters lyderės vietą pasaulyje ir valstybėje, dar rinksime ir šios organizacijos tarybos prezidentę.