Premjeras S. Skvernelis įpareigojo Trišalę tarybą, kurią sudaro profsąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai, pasiekti susitarimą, kad ir kas būtų. Trečiadienį šioks toks susitarimas pasiektas buvo, bet dar daugiau nuostatų buvo palikta savieigai – bendro sprendimo nerasta.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas R. Karbauskis yra teigęs, kad Seime jis nusiteikęs koreguoti Darbo kodeksą tik tais aspektais, dėl kurių sutaria Trišalė taryba.
„Nebus galima Seime nieko koreguoti. Kas bus sutarta Trišalėje taryboje, tas bus priimta Seime“, - Žinių radijui yra sakęs R. Karbauskis.
Profesinių sąjungų poziciją komentavo profsąjungas konsultuojantis darbo teisės ekspertas Nerijus Kasiliauskas, darbdavių – Lietuvos draudikų asociacijos direktorius, Lietuvos verslo konfederacijos prezidiumo narys Andrius Romanovskis.
KAS PAKIŠO KOJĄ: PROFSĄJUNGŲ VERSIJA
1. Draudimas dirbti keliose darbovietėse
Profsąjungos nori laikytis prezidentės Dalios Grybauskaitės veto, kuriuo nustatoma, jog kai vengiant interesų konflikto darbo santykių metų darbuotojui draudžiama dirbti pas kitą darbdavį, už tai darbdavys moka kompensaciją. Siūlyta, kad tai būtų taikoma specialių žinių turintiems darbuotojams.
Darbdaviai nori laikyti nuostatos, kuri yra Seimo priimtame, bet atidėtame Darbo kodekse: kad galima drausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti pas kitą darbdavį nemokant kompensacijos. Tai vadinama susitarimu dėl nekonkuravimo.
„Šiai dienai teismų praktika sako, kad tu gali drausti darbuotojui darbo santykių metu dirbti kitoje darbovietėje, jeigu moki kompensaciją. Pagal naujai priimtą Darbo kodeksą ta kompensacija bus mokama tik tada, kai darbdavys draus dirbti kitoje konkuruojančioje darbovietėje pasibaigus darbo santykiams su juo iki 2 metų laikotarpiu. Darbo santykių metu jis darbuotojai gali drausti užsidirbti papildomai nemokėdamas", - pasakoja N. Kasiliauskas.
„Žmogus netenka galimybės užsidirbti papildomų pajamų", - priduria advokatas.
2. Terminuotos sutartys neterminuotam darbui
Profsąjungos nori laikytis D. Grybauskaitės veto, kuris reiškė griežtesnį ribojimą terminuotoms sutartims neterminuotam darbui. Pagal jų norą, tai būtų leidžiama tik tada, kai dėl to susitarta kolektyvinėje sutartyje. Be to, tokių sutarčių negalėtų būti daugiau nei su 20 proc. darbuotojų. Šiuo atveju nekalbama apie terminuotas sutartis terminuotam darbui.
Darbdaviai siekia palikti dabar naujame ir atidėtame Darbo kodekse fiksuotą sprendimą, kad terminuotų sutarčių kiekis vienoje įmonėje negali viršyti 20 proc., bet nekalbama apie kolektyvinį susitarimą.
„Jeigu yra nuolatinis darbas, bet norima sudaryti terminuotą sutartį, tai mūsų siekis, kad tai būtų daroma tik per kolektyvinį susitarimą su darbuotojų atstovais", - sako N. Kasiliauskas.
3. Dėl darbo grafikų keitimo ir apmokėjimo už poilsio dienas
Profsąjungos nori, kad darbuotojas apie darbo grafiko keitimą būtų informuojamas prieš 5 darbo dienas ir nori išbraukti galimybę keisti grafiką prieš 2 dienas. Dabar tai būtų leidžiama pagal naują kodeksą, jei susiklosto aplinkybės, nepriklausančios nuo darbdavio valios.
„Dabar grafikus bus galima keisti prieš 2 dienas. Tai atrodo nekaltas dalykas, bet jis reiškia, kad žmogus niekada negaus apmokėjimo už poilsio dieną. Jam, pavyzdžiui, pagal grafiką numatyta, kad jo poilsio diena yra ketvirtadienis-penktadienis. Bet antradienį praneša, kad ketvirtadienis-penktadienis yra darbo diena, o poilsio perkeliame į šeštadienį-sekmadienį. Už ketvirtadienį-penktadienį žmogus būtų gavęs dvigubą apmokėjimą (nes tai jo poilsio laikas), bet kai grafikas pakeičiamas, dvigubo apmokėjimo nelieka", - sako N. Kasiliauskas.
Darbdaviai nenorėjo ilginti darbo grafiko keitimo laikotarpio, nes jiems nepatogu, jei staiga reikia pakeisti susirgusį žmogų ar panašiais atvejais: mat už darbuotojo iškvietimą jo poilsio laiku tenka mokėti dvigubai.
4. Kada leidžiama nukrypti nuo Darbo kodekso normų
Profsąjungos norėjo laikytis prezidentės veto, kur teigiama, kad individualiai tartis dėl lankstesnių darbo sąlygų, netaikant privalomų kodekso nuostatų darbuotojams, leidžiama uždirbantiems ne mažiau nei 3 šalies vidutinius mėnesio atlyginimus (šiuo metu 2468 eurų iki mokesčių). Profsąjungos taip pat siūlė visai atsisakyti šios nuostatos.
Darbdaviai liko prie naujame Darbo kodekse fiksuotos nuostatos, kad nuo kodekso nuostatų galima nukrypti, kai darbuotojas uždirba ne mažiau nei 2 šalies vidutinius atlyginimus (šiuo metu 1645 eurų iki mokesčių).
„Gaudamas į rankas daugiau nei 1000 eurų, darbuotojas laikomas labai stipriu, galinčiu kalbėti su darbdaviu kaip lygus su lygiu", - ironizuoja advokatas N. Kasiliauskas, pridurdamas, kad darbdavys tokiam darbuotojui gali pasiūlyti ilgiausią sutartį ir paskui darbuotojui reikia įrodinėti, ar darbdavys laikėsi susitarimo, ar ne, turės samdyti advokatą.
5. Dėl „greitojo atleidimo" per 3 dienas
Profsąjungos norėjo pasiekti, kad atleidžiant darbuotoją darbdavio valia, kai nėra darbuotojo kaltės, ir informuojant jį prieš 3 dienas, darbuotojui būtų išmokama 12 mėnesių išeitinė kompensacija. Prezidentė siūlė 8 išeitines. Taip pat buvo pasiūlymas išvis atsisakyti šio straipsnio.
Darbdaviai nesutiko didinti išeitinės kompensacijos „greitojo atleidimo" atveju. Naujame Darbo kodekse, kuris dar neįsigaliojo, tokia kompensacija siekia 6 mėnesius.
N. Kasiliauskas sako, kad 6 mėnesių išeitinė atleidžiant darbuotoją be priežasties yra per maža, nes tais atvejais, kai žmonės augina mažus vaikus, atleidžiant jie įprastai įspėjami prieš tris mėnesius, tuomet dar išmokama dviejų mėnesių išeitinė kompensacija. Tokiu atveju darbdaviui nėra skirtumo, ar jam atleisti įprastai, ar per 3 dienas. Tuo tarpu profsąjungos norėtų, kad „greituoju atleidimu" būtų naudojamasi kuo rečiau.
6. Netesybos darbdaviui, neatsiskaitančia su darbuotoju po išsiskyrimo
Profsąjungos norėjo, kad kai pasibaigia darbo santykiai nesant darbuotojo kaltės ir kai darbdavys delsia atsiskaityti su darbuotoju, jam būtų galima priteisti neribotas netesybas.
Darbdaviai nesutinka, jie siekia laikyti naujame Darbo kodekse priimtos nuostatos, kad netesybos negali viršyti 3 vidutinių darbuotojo algų.
7. Dėl laikino įdarbinimo įmonių licencijavimo
Profsąjungos nori laikytis prezidentės veto, kad įmonės, kurios „nuomoja" darbuotojus kitiems arba siunčia į užsienį, būtų licencijuojamos.
Darbdaviai siekė likti prie naujo Darbo kodekso nuostatų, kuriame apie laikinojo įdarbinimo įmonių licencijavimą nekalbama.
8. Garantijos ne tik profesinės sąjungos pirmininkui
Profsąjungos norėjo, kad tol, kol vyksta darbo ginčas, nebūtų galima atleisti ne tik profesinės sąjungos pirmininko, bet ir kitų ginčo dalyvių, kurie dalyvauja kolektyvinėse derybose.
Darbdaviai sutiko palikti garantijas tik profesinės sąjungos pirmininkui.
9. Streikai ir lokautas
Profsąjungos sutiko pasunkinti streiko paskelbimą (kad streiką skelbia daugiau nei 50 proc. profsąjungos narių), bet paprašė arba pailginti lokauto terminą nuo 7 dienų iki, pavyzdžiui, mėnesio. Lokautas yra arba draudimas darbdaviui streikuojančius darbuotojus pakeisti kitais (streiko metu darbuotojai algos negauna), arba darbdavio sprendimas stabdyti laikinai įmonės veiklą (abipusė žala). Profsąjungos lokautą labiau suprato kaip laikiną draudimą pakeisti streikuojančius darbuotojus kitais.
Naujame, bet neįsigaliojusiame Darbo kodekse, streikas skelbiamas už tai balsuojant ne mažiau nei 25 proc. profesinės sąjungos narių.
„Iš esmės pagal naują kodeksą tu gali streikuoti tik 7 dienas. Paskui tave gali pakeisti kitu darbuotoju", - sako N. Kasiliauskas.
Atleisti streikuojančio darbuotojo neįmanoma, bet jis negauna darbo užmokesčio.
Darbdaviai būtų norėję pasunkinti streiką, bet jie nenorėjo ilgo draudimo, kai negalima streikuojančių darbuotojų pakeisti kitais darbuotojais. Jie iš viso nesutiko diskutuoti apie lokautą kaip apie laikiną įmonės veiklos stabdymą.
10. „Nulinės" sutartys
Profsąjungos kategoriškai nesutiko grąžinti nenustatytos darbo apimties sutarčių, kurios vadinamos „nulinėmis" ir kurios reiškia, kad darbuotojas darbo gauna tik tada, kai jo reikia darbdaviui.
Darbdaviai norėjo šias sutartis įteisinti.
KAS PAKIŠO KOJĄ: DARBDAVIŲ VERSIJA
1. Terminuotos sutartys
Darbdaviai apskritai nepatenkinti terminuotų sutarčių (ir terminuotam, ir neterminuotam darbui) reglamentavimu. Pavyzdžiui, jei terminuota sutartis tęsiasi ilgiau kaip 2 metus, atleidžiant darbuotoją suėjus terminui, jam reikia išmokėti 1 mėnesio išeitinę kompensaciją. Darbdaviams ne itin priimtina, kad sudarant terminuotas sutartis didėja nedarbo draudimo įmoka, be to, terminuotų sutarčių neterminuotam darbui vienoje darbovietėje negali būti daugiau kaip 20 proc.
Profsąjungos siekia, kad terminuotas sutartis neterminuotam darbui darbdavys galėtų pasirašyti tik per kolektyvinę sutartį ir kad tokių sutarčių vienoje įmonėje būtų ne daugiau nei 20 proc.
2. Streikai ir lokautai
Darbdaviai nori, kad streikuoti būtų galima tik tada, jei tam pritaria daugiau nei 50 proc. profesinės sąjungos narių ir nori, kad streikuojančius darbuotojus jie galėtų pakeisti po 7 dienų.
Dabar naujame kodekse sakoma, kad streiką skelbti gali ne mažiau nei 25 proc. profsąjungos narių, o streikuojantieji gali būti pakeisti po 7 dienų.
„Įsivaizduokite, svarbus įmonės padalinys (nuo jo priklauso visos įmonės darbas) paskelbia streiką, visa įmonė gali sustoti. Neturėdamas lokauto teisės, darbdavys negali jų pakeisti", - sako A. Romanovskis.
Profsąjungos siekė, kad darbuotojai nebūtų pakeičiami (o jei pakeičiami, tada po ilgesnio laikotarpio) ir kad lokautas reikštų įmonės veikos stabdymą.
3. Mokymosi atostogų apmokėjimas
Darbdaviai nenori apmokėti 5-ių iš 10-ies leidžiamų mokymosi atostogų dienų per metus 5 metų stažą turintiems darbuotojams.
Profsąjungos nesutiko atsisakyti šios nuostatos.
4. Darbuotojų ir darbdavių lygybė
Darbdaviai norėjo atsisakyti nuostatos, kad darbuotojai yra silpnesnioji darbo santykių dalis.
Profsąjungos nesutiko, jos mano, kad reikia likti prie šios nuostatos. Šiuo metu naujame Darbo kodekse darbuotojai pavadinti silpnesne šalimi.
5. Konsultacijos dėl darbuotojų atleidimo
Darbdaviai norėjo atsisakyti privalomumo įmonėje, kurioje yra daugiau nei 20 darbuotojų, konsultuotis dėl darbuotojų atleidimo, jei perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų ir atleidžiami tik kai kurie jų. Pagal naują, bet neįsigaliojusį kodeksą, prieš priimant sprendimą dėl darbuotojų atleidimo būtina sudaryti komisiją su darbo taryba ir konsultuotis.
Profsąjungos nesutiko su tokiu darbdavių siūlymu.
6. Darbuotojo nušalinimas
Darbdaviai nenorėtų turėti pareigos mokėti darbo užmokestį, kai darbuotojas nušalinamas nuo darbo tiriant galimai jo padarytą darbo pareigų pažeidimą. Toks nušalinimas gali tęstis 30 kalendorinių dienų, bet turi būti mokamas vidutinis darbuotojo atlyginimas. Šis atvejis neapima, kai darbuotojas yra apsvaigęs, tada jį galima nušalinti nemokant atlyginimo.
„Nušalinti galima dės vagystės, šiurkščių pažeidimų. Bet išeina taip, kad darbuotoją nušalini, negali dar atleisti ir turi jam mokėti atlyginimą. Juk jeigu nušalinimas neteisėtas, žmogus tada prisiteis, o jeigu teisėtas, tada teisėtas", - aiškina A. Romanovskis.
Profsąjungos nesutiko su tokiu darbdavių pasiūlymu, fiksuotas nuomonės išsiskyrimas.
7. „Greitasis atleidimas"
Darbdaviai pageidauja, kad būtų įmanoma atleisti darbuotoją jį įspėjus prieš 3 dienas, nors darbuotojo kaltės nėra. Jie taip pat sutiko su 6 mėnesių išeitine kompensacija.
Profsąjungos siekė arba padidinti išeitinę kompensaciją iki 8-12 mėnesių, arba atsisakyti „greitojo atleidimo".
8. Besilaukiančios moterys
Darbdaviai norėjo, kad būtų bent kokia galimybė atleisti besilaukiančią darbuotoją, jeigu ji padaro šiurkštų pažeidimą. Jų manymu, tai būtų galima daryti su Darbo inspekcijos pritarimu. Šiuo metu priimtame, bet dar negaliojančiame Darbo kodekse, nustatyta, kad besilaukiančios darbuotojos atleidimas iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai įmanomas tik jos pageidavimu, šalių susitarimu, kai baigiasi terminuota sutartis.
Profsąjungos nesutiko su darbdavių nuomone.
9. Projektinės sutartys
Darbdaviai norėjo, kad projektinio darbo sutartis būtų galima sudaryti iki 5 metų. Šiuo metu leidžiama tokias sutartis sudaryti iki 2 metų.
Profsąjungos tokį pasiūlymą atmetė.
10. Nukrypimas nuo Darbo kodekso
Darbdaviai norėjo, kad nukrypti nuo Darbo kodekso reikalavimų būtų galima susitarus ne tik šakos kolektyvinėse sutartyse, bet ir įmonės lygiu. Darbdaviai taip pat patenkinti galimybe nukrypti nuo kodekso reikalavimų, jei darbuotojo alga ne mažesnė nei 2 vidutiniais šalies darbo užmokesčiai.
Profsąjungoms tai buvo nepriimtina. Jos, be kita ko, siekia padidinti ribą iki 3 vidutinių šalies algų, ir tik tada leisti nukrypti nuo Darbo kodekso reikalavimų.
11. Darbuotojų materialinė atsakomybė
Darbdaviai norėjo pilnos darbuotojo materialinės atsakomybės, kai jis padaro žalą darbdaviui. Šiuo metu Darbo kodekse ji ribojama: žala negali viršyti 3 darbuotojo vidutinių atlyginimų, o jei žala atsirado dėl didelio darbuotojo neatsargumo, tuomet žalos atlyginimas gali siekti 6 vidutinius atlyginimus.
„Tai daugiausia aktualu furistams, kurie pasiima mašiną, krovinį, kažko nepadaro, pavagia krovinį arba padaro žalą. Ta netaikoma avarijai, nes tuomet kompensuoja draudimas", - sako A. Romanovskis.
Profsąjungos reikalavo pasilikti prie dabar naujame Darbo kodekse esančios nuostatos.
12. Draudimas neteisėto streiko atveju
Darbdaviai siekė, kad profesinės sąjungos apsidraustų ir atlygintų žalą, jeigu paskelbtas streikas vėliau teismo būtų paskelbtas neteisėtu.
„Kai kurios profsąjungos neturi jokio turto, o kai streikas paskelbiamas neteisėtu, nieko nebepadarysi", - teigia A. Romanovskis.
Profsąjungos tokį pasiūlymą atmetė, motyvuodamos, kad draudimo bendrovės neretai atsisako drausti nuo neprognozuojamų dalykų ir pateikė žemdirbių pavyzdį, kurių pasėlius retai kas draudžia.
DĖL KO SUSITARĖ
1. Suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, po informavimo ir konsultavimosi su darbo taryba ir atsižvelgus į profesinės sąjungos nuomonę.
2. Suminės darbo laiko apskaitos laikotarpis – ne ilgiau nei 3 mėnesiai.
3. Suminės darbo laiko apskaitos atveju maksimalus darbo laikas per savaitę – 52 valandos be papildomo darbo ir netaikant šio maksimalaus darbo laiko budėjimui.
4. Suminės darbo laiko apskaitos atveju viršvalandžiai apskaitomi po apskaitinio laikotarpio (ne ilgiau kaip 3 mėn.), kitiems režimams – po savaitės.
5. Maksimalus darbo laikas per savaitę su papildomu darbu ir su viršvalandžiais – 60 valandų.
6. Naktinio darbo laiko apskaitos laikotarpis – 3 mėnesiai.
7. Kasmetinės atostogos – 20 darbo dienų.
8. Papildomos ir pailgintos atostogos (pavyzdžiui, už stažą) nustatomos Vyriausybės nutarimu, o ne Darbo kodeksu.
9. Darbo taryba darbovietėje bus privaloma, jei įmonėje dirba 20 ar daugiau darbuotojų. Viena vieta taryboje skiriama profesinės sąjungos nariui, kuris bus renkamas iš ne mažiau 3 profsąjungos kandidatų. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso vienai profsąjungai, darbo taryba nesudaroma, jos funkcijas atlieka profsąjunga. Jei įmonėje daugiau nei 1/3 darbuotojų priklauso skirtingoms profesinėms sąjungoms, darbo tarybos funkcijas vykdo skirtingų profsąjungų jungtinė atstovybė.
10. Kol nepradeda veikti darbo tarybos, informavimą ir konsultavimą vykdo profesinės sąjungos.
11. Trišalės tarybos nariai bus priimami socialinių partnerių sutartais ir Darbo kodekse nustatytais kriterijais.
12. Dalinis darbas gali būti tik esant svarbioms ekonominėms priežastims, nustačius Vyriausybei.
13. Informaciją apie darbo užmokestį, dėl terminuotų sutarčių, nuotolinio darbo, ne viso darbo laiko ir laikinųjų darbuotojų, darbdavys privalo pateikti darbo taryboms pareikalavus.
14. Darbo arbitražo nevykdymas užtraukia maksimalią 500 eurų baudą už kiekvieną nevykdymo savaitę, bet ne ilgiau kaip už 6 mėnesius, plius delspinigiai.
15. Darbo arbitražą abi kolektyvinio ginčo šalys susitarimu.
16. Įtvirtina darbinį teisnumą ir veiksnumą.
17. Kompensacija dėl kilnojamo darbo ir lauko sąlygų.
18. Nedarbo draudimui reikės 12 mėnesių stažas per paskutinius 30 mėnesių. Bedarbio išmoka bus mokama 9 mėnesius.
19. Užimtumo įstatyme turi būti įtvirtintos naujos socialinių, darbo įgūdžių lavinimo priemonės, savišvietos ir neformaliai įgytų kompetencijų vertinimo reglamentavimas, turi būti praplėstas institucijų ratas, galinčių skirti baudas už nelegalų, nedeklaruotą darbą ir nedeklaruotą savarankišką veiklą.