Taip esą buvo pasielgta dėl kilusių diskusijų tarp Vyriausybės ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), kurie siūlo nedidinti atlyginimų minėtoms grupėms bei palikti dar krizės laikais sumažintą ir jau septynerius metus taikomą 130,5 euro bazinį atlyginimą, ir Seimo Socialinių reikalų ir darbo valdymo ir savivaldybių komiteto.
Pastarasis palaiko Seimo Teisės departamento išvadą, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta argumentų, liudijančių valstybėje besitęsiančią itin sunkią ekonominę ir finansinę padėtį – pateikiami tik praėjusių metų ekonominiai rodikliai, kurie neleidžia daryti išvadų dėl besitęsiančios sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties. Tačiau komitetas atmetė Seimo nario Petro Čimbaro pasiūlymą bazinį atlygį tarnautojams kelti 7 eurais.
Pajamas didina ir nedirbantiems, ir aukštesnio rango vadovams
Akis bado tai, kad atlygis kyla nedirbantiems – SADM ministrė Algimanta Pabedinskienė šią savaitę pranešė, kad nuo kitų metų liepos 1 dienos vidutinė pensija galėtų didėti apie 16 eurų arba 6 proc. Premjeras Algirdas Butkevičius tokį didėjimą palaikė ir dar pridūrė, kad pensijos galėtų būti pakeltos pusmečiu anksčiau.
Maža to, dar prieš metus dėl įgyvendinto Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo darbo užmokestis padidėjo aukšto rango valdininkams. Ministerijų kancleriams bei ministrų politinių komandų nariams algos kai kur padidėjo 2 tūkst. Lt ar daugiau.
Tuo metu apie dirbančius žemesnio rango tarnautojus, panašu, pamirštama, nors, Valstybės tarnautojų registro duomenimis, Lietuvoje liepos 1 dieną iš viso buvo 52 816 valstybės tarnautojų.
Siūlo bent iš dalies atkurti ikikrizinį pareiginės algos bazinį dydį
P. Čimbaras atkreipė dėmesį, kad KT dar 2010 m. balandžio 20 d. sprendime pažymėjo, kad nebelikus itin sunkios ekonominės, finansinės padėties turi būti vėl taikomi iki šios padėties susidarymo valstybėje buvę nustatyti atlyginimų dydžiai.
„Atsižvelgus į tai, kad per tuos 7 metus, kai buvo sumažintas pareiginės algos bazinis dydis, valstybėje nebeliko itin sunkios ekonominės, finansinės padėties, buvo atkurti pensijų dydžiai, jos kompensuojamos, didinama minimali alga, kad stipriai padidėjo infliacija, ypač pabrango maisto produktai ir paslaugos, šiuo pasiūlymu yra siūloma bent iš dalies atkurti ikikrizinį pareiginės algos bazinį dydį“, – savo siūlymą didinti bazinį atlygį 7 eurais aiškino jis.
Kelti atlyginimus ragina ir kai kurios profesinės sąjungos ir Teisėjų taryba. Pavyzdžiui, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinė sąjunga paragino pakelti pareiginės algos bazinį dydį iki 138 eurų.
Kaip keistųsi algos?
Jei valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis būtų padidintas 7 eurais, 12-os kategorijos valdininkų, kurių yra daugiausiai, atlyginimas padidėtų 39,9 euro (nuo 743,85 iki 783,75 euro).
Antros pagal populiarumą, 9 kategorijos tarnautojų atlygis padidėtų 32,2 euro (nuo 600,30 iki 632,5 euro).
Aukščiausios 20 kategorijos valstybės tarnautojų atlygis padidėtų 91 euru (1696,50 nuo iki 1787,5 euro).
Žemiausios 1 kategorijos valstybės tarnautojų atlygis padidėtų 21 euru (nuo 391,5 iki 412,5 euro).
Be pareiginės algos valstybės tarnautojai dar gali gauti priedų už stažą ar klasę bei kitokių priemokų, kurios gali sudaryti reikšmingą viso atlyginimo dalį.
Kainuotų per daug?
Savo ruožtu Vyriausybė ir SADM tikina, kad bazinį dydį padidinus bent 1 euru iš valstybės biudžeto reikėtų papildomai 7,6 mln. Eur.
Tuo metu Finansų ministerija pateikė informaciją, kad artimiausiu metu šalies finansinės galimybės dėl tarptautinių įsipareigojimų ir išlikusios ekonominės raidos neigiamos rizikos bus labai ribotos.
„Neigiama rizika dėl ekonominės raidos scenarijaus neišsipildymo išlieka didelė ir kyla dėl išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumo, iš esmės lemiama neatslūgusios geopolitinės įtampos