Š. Stepukonis pirmą kartą buvo suimtas vasario 12 d. Prokurorai prašė jį įkalinti 2 mėnesiams, tačiau teismas leido tą padaryti tik 2 savaitėms.
Praėjus šiam laikotarpiui, prokuratūra kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti suėmimą dar mėnesiui, tai ir buvo padaryta.
Šiame procese Š. Stepukoniui atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos jam paskirtas advokatas Šarūnas Vadeikis. Delfi paklaustas, ar jo klientas pasinaudojo teise suėmimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui, gynėjas atsakė neigiamai.
„Kol kas neskundėme. Aš siūliau Š. Stepukoniui skųsti, bet jis bent kol kas atsisakė. Sakė dar pagalvos, bet man nieko neatsakė. Praeitą pirmadienį pas jį buvau nuėjęs, siūliau skųsti, nes pagrindų [aut. past. – tęsti suėmimą] tikrai, mano manymu, nėra, bet jis sakė pagalvos ir galvoja iki šios dienos“, – kalbėjo advokatas.
Gynėjas teigė, kad bent kol kas Š. Stepukonis neišreiškė ir noro perduoti kokią nors žinutę visuomenei.
Š. Stepukonio suėmimo terminas baigsis kovo 24 d., tačiau prokuratūra gali prašyti jį pratęsti.
Beje, įdomu ir tai, kad Š. Stepukonis net nesisamdė advokato ir jo išvis nepageidavo. Gynėjas jam paskirtas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prašymu, nes būtent pareigūnai nusprendė, kad gynėjo dalyvavimas šiame procese būtinas.
Anksčiau teisėsauga sakė, kad didelės vertės turto pasisavinimu įtariamas Š. Stepukonis kaltę pripažįsta.
„Jis kaltės neneigia, bet duodamas parodymus pateikia savo įvykių versiją, savo aplinkybes“, – per spaudos konferenciją anksčiau sakė Europos deleguotasis prokuroras Darius Karčinskas.
Tiksli pasisavinta suma dar nustatoma, bet šiuo metu ji – ne mažesnė nei 27 mln. eurų. D. Kančinskas yra minėjęs, kad maždaug 20 mln. Š. Stepukonis galėjo pralošti internetiniame „Olympic Casino“.
Pats „BaltCap“, vasario pabaigoje baigęs vidinį tyrimą, skelbė, kad galimai pasisavinta 40,4 mln. eurų. Didžioji dalis veiksmų, kuriais buvo siekiama išvesti lėšas, buvo atlikti 2021–2023 metais.
Pinigai buvo pasisavinami kuriant ir pateikiant didelį kiekį suklastotų ir padirbtų dokumentų, taip pat, galimai, atliekant kitokius nusikalstamus bei vidaus tvarkas pažeidžiančius veiksmus. Pasisavinti pinigai buvo nukreipiami į lošimo platformas (priklausančias „Olympic Casino Group“) bei vertybinių popierių prekybos platformą „Interactive Brokers“.
Beje, šiam skandalui iškilus į viešumą, teisėsauga atskleidė, kad įtarimą sukėlusių finansinių operacijų ikiteisminį tyrimą buvo pradėjusi dar 2022 m., kai iš „Paysera LT“ gavo pranešimą apie Š. Stepukonio sąskaitą iš Lenkijos įmonės pervestus 3,9 mln. eurų. Pasak prokuratūros, tada nustatyta, kad pinigai buvo pervesti vykdant akcijų pardavimo sandorį, tad tyrimas nutrauktas. Dabar ir šis Vilniaus apygardos prokuratūros tyrimas atnaujintas.
Trečiadienį FNTT direktorius Rolandas Kiškis Seimo Antikorupcijos komisijos posėdžio metu užsiminė, kad yra pradėtas ir tarnybinis patikrinimas.
„Šiandien pasirašiau pavedimą atlikti tarnybinį patikrinimą, bet tai nereiškia, kad įžvelgiame, jog galimai buvo kažkieno nusižengimas. Mes jį atliekame tam, kad įsivertintume, ar vidinės procedūros suveikė, ar ne, ar galėjo kažkuris pareigūnas, darbuotojas, atlikti dalykus efektyviau“, – teigė FNTT vadovas.