Prašė pasiųsti į kalėjimą
Politinės korupcijos bylos istorija prasidėjo prieš beveik šešerius metus, kai 2016-ųjų gegužę STT sulaikė tuometį Liberalų sąjūdžio pirmininką, Seimo narį Eligijų Masiulį. Iškart paskelbta, kad jis įtariamas iš koncerno „MG Baltic“ (dabar „MG grupė“ – red. past.) viceprezidento Raimondo Kurlianskio priėmęs daugiau nei 100 tūkst. eurų kyšį. Politikas aiškino, kad pinigai, kurie buvo sudėti į dėžutę, buvo paskola.
Kai byla pasiekė teismą, R. Kurlianskiui pareikšti kaltinimai kyšių davimu politikams už koncernui naudingų sprendimų priėmimą.
Kyšių paėmimu byloje kaltinti ne tik Eligijus Masiulis, bet ir buvęs Seimo narys liberalas Šarūnas Gustainis ir dabartinis parlamentaras Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys. Eksparlamentaras Gintaras Steponavičius kaltintas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių.
Teisėsaugai įtariant, kad „MG grupė“, Liberalų sąjūdis ir Darbo partija gavo naudos iš jų atstovų galbūt neteisėtos veiklos, kaltinimai buvo pateikti ir šiems trims juridiniams asmenimis. „MG grupę“ prašyta pripažinti kalta dėl papirkimų ir prekybos poveikiu, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją – dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu.
Kaltinimą byloje palaikęs prokuroras Justas Laucius E. Masiuliui ir R. Kurlianskiui prašė skirti realiais kelerių metų laisvės atėmimo bausmes, juos suimant teismo salėje, kitus siūlyta nubausti solidžiomis baudomis.
Tačiau antradienį Vilniaus apygardos teismas paskelbė savo nuosprendį, jog šioje byloje nėra nė vieno kaltojo, nors ir pripažino, kad pinigai dėžutėje buvo perduoti.
Kaltinimus metė Seimo pirmininkei
„Mes kūrėme savo valstybę ir šiandien šituo nuosprendžiu ir panašiais nuosprendžiais gali džiaugtis tik ta nedidelė žmonių grupė, kurie balsuoja už tas partijas, yra jų nariai, rėmėjai, kurie mano, kad dėžučių politika atitinka demokratinės valstybės politinės veiklos standartą. Mano nuomone, kiek teko sulaukti ir reakcijų, didžiai visuomenės daliai yra milžiniškas nusivylimas po šito sprendimo. Tai yra smūgis pasitikėjimui pačia teisine ir politine sistema, nes mes nesugebame vykdyti teisingumo politinės korupcijos bylose. Ir nemanau, kad čia yra šnipštas, gal kažkas norėtų taip parodyti. Čia pirmos instancijos sprendimas, kuriuo visuomenę bandoma įtikinti, kad korupcija nėra korupcija. Bet norėčiau pakviesti valstybės pareigūnus, kurie gina viešą interesą nuo tokių savanaudiškų susitarimų ir nuo tokių reiškinių kaip korupcija, nepasiduoti ir skųsti šitą sprendimą, nes priešingu atveju iš teisų galime prarasti savo valstybę“, – Delfi TV laidoje „Iš esmės“ kalbėjo Seimo narys, buvęs nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas.
Paklaustas, kodėl bylos baigtis bent kol kas yra būtent tokia, V. Bakas aiškino, kad tai sudėtinga byla. „Neabejoju, kad tiek pareigūnai, tiek teisėjai turi labai didelį spaudimą, nes teisiamos partijos pirmininkė vadovauja Seimui. Tai yra žmogus, kuris turi įtaką teisėjų karjeroms. Ar Viktorijos Čmilytės-Nielsen pareigos darė poveikį? Niekas negali to paneigti, nes kai kurie kandidatai, kurie teikiami į Aukščiausio teismo pozicijas kelia labai rimtų abejonių“, – tvirtino V. Bakas.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas rėžė, kad tokius pareiškimus galima daryti turint bent kruopelę įrodymų ar faktų, „Net nenoriu komentuoti, jokių faktų nėra. Nereikia išsigalvoti, suprantu kolegos nuoskaudą ir ji padrįsta“, – teigė E. Gentvilas.
Jis tvirtino, kad turbūt buvo vienas iš nedaugelio tų, kurie perskaitė garsiosios bylos kaltinamąjį aktą, kuris yra net 444 puslapiai. „Man sunku komentuoti kitus bylos dalyvius įtariamuosius, aš galiu kvalifikuotai komentuoti, ką ir dariau 4-5 metus, nuo mūsų partijai pareikštų įtarimų. Mūsų kaip partijos veiksmai nėra aptarinėjami kaltinamajame akte, dar daugiau – per 4 teismo proceso metus, partijos institucijų veiksmai nebuvo aptarinėjami ir teisme, nes partijai buvo pareikšti įtarimai dėl partijos vienasmenio valdymo organo pirmininko Eligijaus Masiulio galimai nusikalstamos veikos. Partijai formuluoti įtarimai yra išdėstyti pusantros eilutės tekste, toliau apie partiją nešnekama. Ir galiu atsakingai sakyti, kad mūsų partija su tuo dalyku nėra susijusi. Šiandien teismas priėmė sprendimą, kad Liberalų sąjūdžio veiksmų niekaip negalima kvalifikuoti kaip nusikalstamų. Negalima, nes jų net nebuvo šioje istorijoje. Taip, partijos pirmininkas kažką darė, pinigai buvo, negaliu neigti. Nusikalstama tai ar ne, tai negaliu komentuoti, kaip ir negaliu kalbėti apie kitų bylos dalyvių reikalus. Galiu komentuoti ir tai, ką tikėjomės, kad partija bus išteisinta. Ir manau, kad net šita išteisinamoji dalis nebus skundžiama. Prokuroras, manau, gali turėti pagrįstų abejonių dėl teismo sprendimo, tačiau ne mūsų dalyje. Mūsų advokatas ten buvo, sėdėjo, turbūt sumokėjome 60-70 tūkst. eurų kaip partija, kad būtų stebėtoju ir matytų, jog partijos veiksmai nėra aptarinėjami“, – aiškino E. Gentvilas.
Reikia per daug įrodymų
Jis apgailestavo dėl to, kad partijos reputacija labai nukentėjo. „To dabar įvertinti pinigais, mandatais, deja, nebeišeina, kitų epizodų negaliu komentuoti. Man atrodo, kad kai kur yra pritempti. Įspūdis toks, kad STT surinkti įrodymai ir prokuroro vertinimai kaltinamajame akte neįtikino ne vieno teisėjo, bet trijų teisėjų kolegijos, bet čia jau jų tarpusavio santykiai“, – dėstė E. Gentvilas.
V. Bakui teismo sprendimas sukėlė daugybę abejonių. „Juk pripažinta, kad pinigai buvo, dėžutė buvo, susitarimai nešvarūs, nemalonūs, šleikštulį keliantys – jie buvo. Visi tie procesai buvo, tik mums bandoma dabar paaiškinti, kad tai nėra kyšis, nėra korupcija. Dabar po šitos bylos kiekvienam politikui, kuris linkęs į interesų grupių aptarnavimą, reikia pasirūpinti skolos rašteliu iš tos grupės, ir tai nebus laikoma teismuose korupcija“, – ironizavo V. Bakas.
„Korupcija privalo būti baudžiama, bet mūsų partijos atveju net nebuvo įrodinėjama, automatiškai išvestiniu būdu pirmininko veiksmai perkeliami partijai. Puikiai žinau, kad mes kaip partija net nesvarstomi procese, aišku, kad mes nekalti. Aš žinojau, o ne tikėjau. Nenoriu dabar atsakingų ieškoti, procedūros dar nesibaigė, bet manau, kad STT surinkta pokalbių, nuotrupų, išklotinių medžiaga nebuvo įtikinanti teismui, o prokuroras iš to padarė gana plačias išvadas“, – svarstė E. Gentvilas.
V. Bakas net pyktelėjo už tai, kad kaltė verčiama pareigūnams. „Matau, kad dabar kuriamas naratyvas, jog kalti prokurorai ir pareigūnai. Aš noriu padėkoti pareigūnams, kurie dirba sudėtingą darbą, bando išvalyti Lietuvą, apsaugoti mums. Viena didžiausių bėdų yra teisminės valdžios nesugebėjimas priimti sprendimų korupcinėse bylose. Mes neturime sėkmės istorijos, kad būtų nuteistas kažkas už politinę korupciją. Ekonominio bendradarbiavo ir plėtros organizacija, kai Lietuva į ją stojo prie kelerius metus, atkreipė dėmesį į vieną didžiausių teismų problemų – pernelyg aukštą įrodinėjimo standartą. Tai reiškia, kad teismų praktika suformavo tokį standartą aukštą, kuris yra aukštesnis nei ES praktikoje ir dėl kurio iš esmės neįmanoma įrodyti korupcinio nusikaltimo“, – aiškino V. Bakas.
Atskleidė daug blogosios praktikos
Tačiau VU Teisės fakulteto dėstytojas, advokatas Remigijus Merkevičius stojo į teismų pusę.
„Teismo sprendimą turime tokį, kokį turime. Turime jį gerbti. Kalbėti apie tai, kad STT pareigūnai su prokurorais yra labai kvalifikuoti, o teisėjai yra vos ne kvailiai, tai čia neprofesionalus diskursas apie tai kalbėti. Ką aš matau? Matau, kad procesas nepabaigtas, mes galutinių atsakymų neturime. Matosi labai aiškiai ir tai, kad gal jau laikas baigti tą praktiką, kai pačiame pradiniame baudžiamosios bylos žingsnyje, sulaikymuose skelbiami nustatyti nusikaltimai ir nusikaltėliai. Gal gal jau laikas būtų bandyti kaltinimus grįsti savomis subjektyviomis interpretacijomis, o ne įrodymais. Daug blogosios praktikos šita byla parodė. Kieno blogosios praktikos – STT, prokuratūros? Daugiau mes čia ir neturime institucijų, kurios kaltinimą palaikytų ir kurios kaltinimą teismas įvertino“, – kalbėjo R. Merkevičius.
VDU politologas Bernaras Ivanovas tvirtino, kad šita byla nuo pat pradžių kėlė abejonių. „Dar prieš šešerius metus sakiau, kad ta byla kelia daug klausimų, joje nuo pat pradžių atsirado daug stebinančių momentų. Visų pirma, tas toks demonstratyvumas, kuris atrodė labai įdomiai. Juk ėjome rinkimų link, populiariausia partija ir staiga kaukių balius pas tos partijos pirmininką, paskui medijose tiesiog atsukami kranai ir patys žinote, kas iš jų pradedama pilti. Toliau – kova su korupcija. Čia reikia vieną kartą atskirti kotletus nuo musių, nes pas mus įvairios komisijos labai mėgsta viską suplakti. Kova su korupcija būtina ir reikia. Tik pažiūrėkime, kas tie didieji kovotojai, tos institucijos – STT, prokuratūra. Apie jų reformą seniausiai kalbu ir pirmą kartą turbūt STT sublizgėjo dar Pakso apkaltos laikais, bet tai jau senos istorijos, o bėdos irgi senos. Dabar klausimas, kas toliau, kaip tai rutuliosis, kas už tai atsakys. Nors procesas nebaigtas, bet toks riebus daugtaškis padėtas“, – kalbėjo B. Ivanovas.
Reikėtų paviešinti nuosprendį
Anot jo, blogiausia yra tai, kad už viską sumokės mokesčių mokėtojai. „Nes padaryta fantastinė žala Masiulio ir partijos reputacijai, plius „MG Baltic“ – Žmogaus teisių teismas laukia ir mes mokesčių mokėtojai už tai turėsime mokėti. O gal turėtų sumokėti tie, kurie dirbti nemoka“, – klausimą kėlė politologas.
Jam antrino Seimo narys Algirdas Sysas. „Turėčiau sutikti, kad STT yra vyrai juodais rūbais. Anksti ryte antrankiai, parodoma krūva pinigų, didelis triukšmas, o po to didelis šnipštas. Tos parodomosios akcijos atsisuka ir sutinku, kad mokesčių mokėtojai turės mokėti. Tai parodo visišką nekompetenciją“, – pritarė A. Sysas.
V. Bakas ragino visuomenę, nors ji ir yra nusivylusi, imtis konkrečių žingsnių. „Iš visuomenės vagiama, o tie, kas vagia, jie daromi herojais. Reikia stabdyti tokius žmones, nes kitaip mes prarasime savo šalį. Negalima sutikti su tuo, kad teismas neliečiamas. Teisminė valdžia kaip ir visos kitos valdžios – ją reikia kritikuoti, uždavinėti klausimus, nesutikti, ieškoti atsakymų ir nebijoti klausimų, nors ir bus pasakyta, kad teismai neliečiami“, – aiškino V. Bakas.
Nusiraminti pasiūlė ir R. Merkevičius, kuris pateikė dar vieną variantą, kad privalo būti padaryta.
„Pirmiausia, nereikia daryti dramų, pirmiausia. Turime tokį teismo sprendimą, procesas yra nepasibaigęs, net neabejoju, kad prokurorai bandys įrodyti savo tiesas, turėsime kitą teismo procesą ir kažkokį atsakymą gausime. Ką mes galėtume padaryti – tai iš tikrųjų teismas turėtų išaiškinti visuomenei savo argumentus, kodėl buvo priimtas toks sprendimas.
Geriausia būtų paviešinti teismo sprendimą, jei tai galima padaryti nuasmeninus, kad žmonės galėtų patys perskaityti ir savo įspūdį susidaryti, o ne galvoti iš įvairių lozungų, politikų kalbų, iš interpretacijų, sąmokslo teorijų, nes apie šiais bylas žmonės sužino iš tų, kurie nori kažką pasakyti, o tas noras paremtas kažkokiu interesu. Kad žmonės turėtų savo autentišką įsivaizdavimą, suvokimą apie bylą, mes turėtume būti skaidrūs ir teismas taip pat. Daugiau neturime nieko daryti. Jokios čia tragedijos neatsitiko. Pasakyti, kad čia vienintelė byla, kur žmonės išteisinti, irgi negalime. Mes begalę tokių bylų turime, kiek merų apkaltintų ir išteisintų. Sakyčiau, kad nereikėtų raganų ieškoti, bet pabandyti pamatyti tikrąsias priežastis, kodėl taip atsitinka, ir tas priežastis šalinti“, - patarė teisininkas.
Jam pritarė ir B. Ivanovas, pabrėžęs, kad pokyčiai yra būtini. „Akivaizdu, kad reikalingos permainos, taip gyventi negalime, taip kurti teisinės valstybės mes negalime. Čia ne gailesčio klausimas, lozungais irgi nieko nenugalėsime, todėl reikia labai rimtų reformų. Labai rimtų peržiūrų, kaip turi funkcionuoti teisės institucijos, kurios tuos reikalus sprendžia, kaip užkardyti politikų kišimąsi į teisėsaugą. Reikia pokyčių“, – konstatavo B. Ivanovas.