Kiek anksčiau Kišiniovas pranešė, kad asmenys, kurie yra ir Moldovos, ir Rusijos piliečiai, gali netekti Moldovos pilietybės, jeigu dalyvaus kare prieš Ukrainą Rusijos armijos gretose.
Prezidentė M. Sandu yra perspėjusi, jog, Rusijai paskelbus dalinę mobilizaciją, į jos armiją gali būti pašaukti dvigubą pilietybę turintys moldavai.
„Mes svarstome galimybę atimti Moldovos pilietybę Rusijos pasą turintiems šalies gyventojams, kurie kariaus agresorės pusėje“, – sakė valstybės vadovė.
Taip pat planuojama sugriežtinti bausmes už dalyvavimą kare prieš Ukrainą asmenims, kurie yra tik Moldovos piliečiai. Pasak M. Sandu, ji įpareigojo URM pradėti derybas su Rusijos atstovais, kad būtų išvengta Rusijoje gyvenančių Moldovos piliečių su RF pasais mobilizavimo atvejų. Kišiniovas pasirengęs padėti tokiems žmonėms grįžti į Moldovą.
„Mūsų ambasada Rusijoje jau dirba sustiprintu režimu, kadangi gaunama vis daugiau prašymų“, – pridūrė Moldovos prezidentė.
Prieš kelias savaites buvo du atvejai, kai rusų į Ukrainos objektus paleistos raketos nukrito Moldovos teritorijoje. Už tai iš šalies buvo išsiųsti keli rusų diplomatai.
Padėtis konfliktinėje zonoje
Moldova jau ne vieną dešimtmetį turi gyventi su separatistinėmis pajėgomis, kurias remia Rusija, šalies rytinėje dalyje. Kaip Delfi sakė atsargos pulkininkas Saulius Guzevičius, tikėtina, kad rusų kariai, esantys Padniestrėje, kuri dar kitaip vadinama Uždniestre, nesiryš atidaryti dar vieno fronto prieš Ukrainą.
„Jų ten yra gerokai per mažai ir jų tikslas, panašu, yra tiesiog išlaikyti status quo su Padniestre. Jei mes vasarą matėme ten provokacijas, kurios kėlė tam tikrų minčių dėl galimybių tęsti provokacijas ir prikaustyti ten dalį ukrainiečių pajėgų, tai dabar mes, be nukritusios raketos bei išsiųsto ruso iš Moldovos, įtariamo šnipinėjimu, nelabai ką kol kas matome viešoje erdvėje“, – kalbėjo pašnekovas.
Visgi jis pabrėžė, kad provokacijų grėsmė visada išlieka.
„Mirtinai sužeistas žvėris kartais dar pavojingai pasidrasko, bet visai nesimato pajėgumų, kurie galėtų padaryti kažką rimtesnio“, – įvertino S. Guzevičius.
Bet kokiu atveju, atsargos pulkininko teigimu, dalis ukrainiečių pajėgų vis tiek stebi ir situaciją Padniestrėje, bet rusų pasitraukimas iš Chersono, pasak jo, Kremliaus strategines ambicijas bei planus griauna.
„Jų noras, kuris buvo, manyčiau, pats svarbiausias po to, kai suprato, kad neužims Kyjivo paprastai, tai atkirsti Ukrainą visiškai nuo Juodosios jūros, kas būtų labai negerai ukrainiečiams. Čia buvo planas B, kai nepavyko planas A – visiškai pakeisti šalį, pasistatant marionetinę valdžią. Pagal dabartinį vertinimą, manyčiau, kad ir planas B yra visiškai žlugęs“, – svarstė S. Guzevičius.
Viešojoje erdvėje bene nuo karo pradžios pasirodo pasvarstymai, kad Moldova galėtų šiuo metu pabandyti „sutvarkyti“ nuo 1993-ųjų įtemptą situaciją Padniestrėje.
„Manyčiau, kad čia atsakymas glūdi visuomenės nusiteikime. Manyčiau, kad čia esminis klausimas, dėl to, kad bet kokia karinė grėsmė turi būti remta visuomenės palaikymu. Politinė sėkmė taip pat, nes jie ten bando vystyti savo demokratiją, o ji priklauso nuo didžiosios visuomenės dalies nusiteikimo“, – komentavo S. Guzevičius.
Ukrainos kariškiai pakomentavo padėtį Padniestrėje
Rusija mėgina destabilizuoti padėtį Moldovoje, bet Rusijos kariuomenės kontingentas Uždniestrėje kol kas nekelia kritinės grėsmės. Tai lapkričio 7 d, pranešė „Ukrinform“, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Pietų operatyvine karine vadovybe.
Pranešime pažymima, kad su Odesos ir Vinycios sritimis besiribojančioje Moldovoje prorusiškos partijos ȘOR šalininkai rengia antivyriausybines protesto akcijas. Rusija naudoja slaptus savo specialiųjų tarnybų agentus, kad destabilizuotų padėtį šalyje.
„Būgštaudama dėl Moldovos gyventojų simpatijų ukrainiečiams, Maskva nori maksimaliai pasinaudoti žmonių socialiniu nepasitenkinimu ir per ekonomiką palenkti Moldovos vyriausybę į savo pusę“, – sakoma pranešime.
Ukrainos kariškiai pabrėžia, kad šios socialinės ir politinės avantiūros neduoda rezultatų.
„Rusijos kariuomenės kontingentas Uždniestrėje kol kas nekelia kritinės grėsmės, bet Ukrainos gynybos pajėgos atidžiai stebi situaciją“, – patikino Pietų operatyvinės karinės vadovybės atstovai.
Kišiniovas įsitempęs
Lietuvos ambasadorius Moldovoje Tadas Valionis „Žinių radijo“ laidoje sakė, kad bendrai energetinė situacija šalyje yra įtempta.
„Pačiame Kišiniove mes nepastebėjome elektros sutrikimų, Moldovos kolegos vertina, kiek tiksliai žmonių nukentėjo, kiek buvo atjungimų, tačiau daug kaimų ir miestelių buvo atjungi nuo elektros. Taip yra todėl, kiek mes žinome, kad Ukraina ir Moldova yra tos pačios sistemos dalis, ir tokiu būdu, kai Rusija atakuoja Ukrainą, tą jaučia Moldova“, – paaiškino pašnekovas.
Konkrečiu antradienio atveju, jo žiniomis, suveikė automatinis sistemos atjungimas, kai krito srovės dažniai.
„Tiesiog buvo Moldova atjungta nuo centrinės Europos sistemos ir automatiškai atsijungė kai kurie kaimai. Toks kartas, kiek aš atsimenu, pirmas, tačiau tai nėra pirmas kartas, kai Moldova tiesiogiai nukenčia nuo karo Ukrainoje“, – sakė T. Valionis.
Ambasadorius priminė, kad prieš kelias savaites Moldovos teritorijoje buvo nukritusi Rusijos į Ukrainą paleista raketa.
„Tas įvyko jau du kartus. Moldova ėmėsi priemonių netgi išsiųsdama kai kuriuos Rusijos diplomatus už tokią veiklą“, – sakė pašnekovas.
Dėl patiriamų iššūkių energetikoje Moldova, anot T. Valionio, imasi ilgalaikių priemonių, mažindama savo priklausomybę nuo Rusijos.
„Šiomis dienomis, kai mes kalbame, turbūt apie 80 proc. elektros energijos Moldova jau dabar gauna iš Rumunijos“, – sakė ambasadorius.
Jo teigimu, žmonės yra perspėjami ruoštis – tai poradėda daryti jau prieš kelis mėnesius, kai Rusija sumažino dujų tiekimą.
„Tada Moldova pradėjo gauti mažiau elektros iš Padniestrėje esančios elektrinės ir prasidėjo tokia masinė taupymo problema. Tą mes netgi matome nuėję į Moldovos įstaigas – daug kur išjungta šviesa koridoriuose, daug kur išjungtas šildymas arba jis įjungiamas ir išjungiamas, kada jo mažiau reikia. Įstaigose, kur netgi dirba mūsų ekspertai, biuruose patiesia kilimus, sumažina šildymą. Tos priemonės yra jau kuris laikas ir visa tai leido Moldovai sumažinti energijos suvartojimą apie 30 proc.“, – pasakojo T. Valionis.
Ambasadorius pripažino, kad, kai Moldovoje nukrito kelios rusų paleistos raketos, gyventojai buvo labai sunerimę.
„Moldovos valdžia taip pat rengė neeilinius nacionalinio saugumo tarybos posėdžius, labai rimtai susimąstė, kaip jiems reikėtų pasirūpinti priešlėktuvine gynyba, paprašė partnerių paramos“, – sakė jis.
Kitas iššūkis šaliai, pasak Lietuvos ambasadoriaus, – jau maždaug 600 tūkst. per Moldovą vykusių pabėgėlių.
„Tas nerimas buvo didžiulis ir jis išlieka, tačiau realybė yra tokia, kad ukrainiečiai dabar kaunasi gerai. Kai ukrainiečiai kaunasi gerai, Moldova yra saugesnė. Ta karinė grėsmė Moldovoje yra, bet ji mažėja, nes Ukraina juos saugo“, – apibendrino ambasadorius.
T. Valionis taip pat sakė, kad karine prasme neatrodo, jog situacija Padniestrėje būtų dabar labai grėsminga.
„Tačiau tie procesai, kurie buvo, – taikos, sureguliavimo – visa tai yra sustoję. Toks jausmas, kad abi pusės dabar – tiek Padniestrė, tiek Moldova – labai atsargiai vertina situaciją“, – sakė pašnekovas.
Reikalingas Vakarų dėmesys
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno teigimu, Europa turi skirti dėmesį Moldovai.
„Moldova nėra NATO šalis, ji tam tikrame neutralitete. Aišku, aš jų vietoje peržiūrinėčiau tą statusą, bet tikriausiai tai yra sudėtingas klausimas. Tiesą sakant, Moldova visada rūpi Rumunijai, kuri, mano požiūriu, irgi galėtų būti dar aktyvesnė paramoje Ukrainai, stabdant karą bei padedant ukrainiečiams stumiant rusus atgal“, – sakė pašnekovas.
Visgi ES, pasak jo, turi išskirtinį vaidmenį, kalbant apie Moldovą.
„Ji gali padėti Moldovai truputį padėti atstatant pažeidimus, kurie įmanomi. Tos priemonės sveikintinos, bet faktas yra toks, kad karas jau daro poveikį už Ukrainos ribų – ne tik NATO šalims, bet ir šalia esančioms nedidelėms valstybėms, save laikančiomis neutraliomis“, – pridūrė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas taip pat akcentavo, kad M. Sandu yra pirmoji prezidentė, taip stipriai pasisakanti už europinę perspektyvą.
ES parama
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen kiek anksčiau paskelbė apie Moldovai skiriamą 250 mln. eurų finansinę pagalbą energetikos krizei, kilusiai rusams užpuolus Ukrainą, įveikti. U. von Der Leyen per bendrą spaudos konferenciją su M. Sandu sakė, kad „Europos solidarumas su Moldova yra nepajudinamas“.
EK paaiškino, kad šis paketas apima 100 mln. eurų grantą (negrąžintiną paskolą) ir 100 mln. eurų kreditą „dujų tiekimo poreikiams patenkinti“, o juos Moldova gaus nuo 2023-ųjų sausio. Be to, ES skirs dar 50 mln. eurų Moldovos „biudžeto paramai“.
Proeuropietiška Moldovos prezidentė Maia Sandu perspėjo, kad jos 2,6 mln. gyventojų turinčiai šaliai, įsikūrusiai tarp Ukrainos ir Rumunijos, šią žiemą gali pritrūkti gamtinių dujų ir elektros energijos. „Tai rimčiausia krizė per pastaruosius tris dešimtmečius“, – sakė M. Sandu, pasmerkdama Rusiją, kuri naudoja savo „energetikos išteklius kaip ginklus, nukreiptus prieš demokratiją“.
Moldova yra labai priklausoma nuo rusiškų dujų, ir, kaip teigia Kišiniovas, šį mėnesį „Gazprom“ tiekimą gali sumažinti perpus. Savo ruožtu trečdalį elektros poreikio Moldova patenkina importu iš Ukrainos, tačiau dėl Rusijos smūgių šios šalies energetikos infrastruktūrai Kyjivas sustabdė elektros eksportą į Moldovą.
Viena skurdžiausių Europos valstybių oficialiai pateikė narystės ES paraišką iškart po to, kai Rusijos kariuomenė vasario pabaigoje įsiveržė į Ukrainą. „Labai džiaugiuosi, kad Moldova dabar yra šalis kandidatė į ES. Jūs to nusipelnėte“, – sakė U. von der Leyen.
Ji pridūrė, kad per pastaruosius metus ES suteikė Moldovai paskolų ir grantų už daugiau kaip 840 mln. eurų. Lapkričio 21-ąją Paryžiuje numatyta surengti finansinių donorų konferenciją nuskurdusiai šaliai paremti. Dvi tokios konferencijos jau įvyko nuo karo Ukrainoje pradžios. Kiekvienoje iš jų Moldovai buvo surinkta apie 600 mln. eurų.
Padėti bando ir Rumunija
Spalio viduryje Bukareštas pranešė, kad Rumunija dėl karo Ukrainoje sukeltų sunkumų pradės pardavinėti elektrą kaimyninei Moldovai sumažinta kaina.
Rumunijos valstybinė gamintoja „Hidroelectrica“ pasirašė sutartį su Moldovos „Energom“ dėl 100 megavatų pajėgumų, o tiekimas prasidės ketvirtadienio vakarą, feisbuke parašė Rumunijos energetikos ministras Virgilis Popescu.
Sutartis pasirašyta Rumunijai pakeitus teisės aktus, leidžiančius specialiomis sąlygomis eksportuoti energiją į Moldovą. Remiantis statistikos duomenimis, elektra bus parduodama už 450 Rumunijos lėjų (91 eurą) už megavatvalandę kainą – kur kas pigiau nei vidutinės didmeninės kainos kai kuriose Europos šalyse rugpjūčio mėnesį.
V. Popescu pridūrė, kad Moldovai parduodama elektra skirta tik namų ūkiams.
Moldova, turinti vos 2,6 mln. gyventojų ir įsikūrusi tarp Rumunijos ir Ukrainos, anksčiau importavo energiją iš Ukrainos, tačiau Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos infrastruktūrą privertė Kyjivą sustabdyti eksportą.
„Iš Rumunijos energija bus perkama už mažesnę nei rinkos kainą ir padengs 30 proc. paklausos atotrūkį, kurio nuo spalio 14 d. nebegausime iš Ukrainos“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Moldovos vicepremjeras Andrejus Spinu.
M. Sandu yra viešai paraginusi šalies piliečius mažinti energijos vartojimą.
„Šias pastangas dedame, kad nepritrūktume elektros, tačiau ir dėl savo laisvos ateities. Kartu išeisime iš šios žiemos stipresni“, – feisbuke yra rašiusi M. Sandu.