„Kai pirma (Rusija) ir penkta (Ukraina) pagal apimtis kviečių eksportuotojos pasaulyje kariauja, net tolimiausios ir mažiausiai apie Rusiją bei Ukrainą žinančios šalys jaučia pasekmes. Nors joms greičiausiai nerūpi nei Rytų Europos geopolitika, nei jos gerai žino, kuriam pasaulyje Ukraina apskritai yra“, – rašė politologas ir ministro G. Landsbergio patarėjas L. Jonavičius.
Jis socialiniame tinkle rašė, jog 20 mln. tonų grūdų, kurie dėl Rusijos agresijos užstrigo Ukrainoje, reiškia, kad visa eilė tolimų šalių susiduria su ekonominėmis ir politinėmis problemomis.
„Libanas (81 proc. grūdų importuojama iš UKR), Kataras (64 proc.), Tunisas (49 proc.), Libija (48 proc.), Pakistanas (48 proc.), Indonezija (29 proc.), Egiptas (26 proc.), Bangladešas (25 proc.) neišvengiamai susiduria su ekonominėmis ir politinėmis problemomis“, – teigė politologas.
O ekonomine prasme grūdų trūkumas reiškia du dalykus.
„Ekonomine prasme grūdų trūkumas reiškia (a) kainų augimą, (b) maisto stygių.
Politine prasme tai – milžiniškas nestabilumo katalizatorius. Pvz., Egipte veikiantis „socialinis kontraktas“ – subsidijuojama itin svarbaus maisto produkto duonos kaina – yra valdžios politinio išlikimo ramstis.
Kai duonos trūksta arba jos kaina ima augti, valdžia (korumpuota ir autoritarinė) susiduria su papildomomis legitimumo problemomis. Egipte – didžiausias grūdų importuotojas pasaulyje – tai itin jautru“, – socialiniame tinkle rašė L. Jonavičius.
Rusijos sukeltas karas Ukrainoje „jau verčia skambinti gresiančios globalios maisto krizės pavojaus varpais“, teigė jis.
„Jei problema nebus išspręsta greitai – ji įgaus struktūrinį pobūdį. Neišvežus esamų atsargų, nebus kur dėti naujo derliaus, grūdus reiks tiesiog išmesti. Pasaulinis grūdų trūkumas kels kainas, kylančios kainos kels infliaciją, augantis maisto trūkumas skatins naujas migracijos bangas ir t.t. Tai iš tiesų rimta“, – feisbuke rašė politologas L. Jonavičius.
Jo teigimu, susiduriama net su keliomis milžiniškomis dilemomis.
„Pirma, karą pradėjusi Rusija ramiu veidu aiškina, kad pasaulinę maisto krizę nulemia... ne, ne Rusijos vykdoma Ukrainos uostų blokada. Krizę lemia.... Vakarų įvestos sankcijos Rusijai. Kremliniai ramiomis fizionomijomis aiškina, kad jie pasirengę atnaujinti grūdų tiekimą pasauliui, bet tam reikia nuimti Vakarų sankcijas. Paprastai tariant – back to business as usual. Ar Vakarai dar kartą lips ant jau seniai pažįstamo grėblio?“, – rašė jis.
Šis klausimas itin sunkus, teigė užsienio reikalų ministro G. Landsbergio patarėjas ir politologas.
„Pasaulinis badas, jo sukelti nestabilumai ir migraciniai procesai yra didžiulis pavojus. Tačiau lygiai taip pat ir nusileidimas agresoriui, parodant, kad jo prievarta yra veiksmingas instrumentas, yra blogis. Va jums ir vertybių vs pragmatikos dilema...“, – įžvalgomis socialiniame tinkle dalijosi L. Jonavičius.
Yra ir kitas teorinis kelias iš Ukrainos grūdus išvežti per Baltarusiją.
„Nereikia priminti, bet jis irgi gyvena po sankcijomis ir tikrai mielai sutiks iškeisti jų švelninimą į galimybę užsidirbti iš grūdų tranzito. Ir tikrai nepamirš priminti pasauliui, kad tai jo kilniaširdiškumo dėka pasaulis išgelbėtas nuo bado... Vakarai ir vėl stovi prieš tą patį grėblį, ant kurio jau ne kartą lipo. Rezultatas kol kas būdavo tas pats – guzas kaktoj...“, – pastebėjo politologas.
L. Jonavičius pažymėjo, jog Lietuva jau įprastu sau „bravūrišku stiliumiu“ ragina visą pasaulį susitelkti ir atblokuoti Odesos uosta.
„Tai efektyviausias ir greičiausiais kelias pateikti Ukrainos grūdus pasaulio rinkai“, – rašė L. Jonavičius.
Lygiai tokį patį planą, anot jo, viešai skelbia ir Rusija.
„Skirtumas tik tas, kad Lietuvos idėja yra padėti pasauliui padedant Ukrainai ir išlaikant griežtą poziciją autoritarinių agresorių atžvilgiu. Rusijos idėja – įtikinti pasaulį, kad be galingojo Kremliaus malonės niekas pasaulyje nevyksta.. Aleksandras Grigorjevičius greičiausiai irgi turi idėjų, nors jos paprastiems mirtingiesiems ne visada suprantamos“, – socialiniame tinkle rašė L. Jonavičius.
Politologas L. Jonavičius savo įrašą feisbuke užbaigė sakiniu, jog lieka klausimas, kokia idėja sukasi kitų žaidėjų – Europos, JAV, Kanados, Indijos, Turkijos ir kitų šalių lyderių galvose.