Panašios diskusijos girdimos kone prieš kiekvienus rinkimus
Pasak demografo D. Jasiulionio, tokios skambios ir karštos diskusijos – tai tradicinis procesas prieš kiekvienus rinkimus.
„Prieš kiekvienus rinkimus pradedama prisiminti demografiją ir tai naudoti, tame tarpe ir politiniams tikslams, kai formuojami mitai, kuriamos iliuzijos, kad čia niekas nedaroma, o mes ateisime ir, pavyzdžiui, duosime pinigų, o tada mūsų moterys ir šeimos pradės gimdyti vaikus“, – teigė jis.
Nors, kaip teigė D. Jasiulionis, tokie pasisakymai yra girdimi jau ne pirmą kartą, tam tikri dalykai jam pasirodė kiek keisti.
„Aš teigčiau, kad pastaraisiais metais tiek politikai, tiek praktikai, pavyzdžiui, mūsų Socialinės apsaugos ministerija, padarė daugybę teigiamų žingsnių, būtent paramos šeimoms politikos modernizavime. Aš manau, ilgalaikėje perspektyvoje tai duos rezultatą. Dabar mes turime tą labai žemą gimstamumo lygį ir mažėjimą, bet, aš manyčiau, jeigu pasižiūrėti į rodiklį, į vidutinį vaikų skaičių, tenkantį vienai moteriai – manau, kad tas rodiklis galbūt būtų ir dar mažesnis. Dabar yra 1,3 ir čia, jeigu pasižiūrėjus į veiksnius, mes tikrai negalime dar tiksliai atsakyti, kas lemia tą mažėjimą. Su turtingiausia Europos Sąjungos valstybe – Liuksemburgu – mes esame panašiame lygyje. Tai yra ne vien ekonomika, ne vien politika“, – teigė demografas.
Pasak jo, manyti, kad gimstamumas priklauso vien tik nuo šalies turtingumo – klaidinga.
„Kaip mes matome, čia yra ir daugybė naujų komponenčių atsiradę. Visų pirma, jeigu mes pasižiūrėsime į absoliučius skaičius, tai 20 tūkstančių yra rezultatas kelių dešimtmečių demografinių pokyčių. Tai yra tam tikros susiformavusios struktūros, kai mažėja galinčių gimdyti moterų skaičius. Nuo beveik milijono 90-ųjų pradžioje iki 600 tūkstančių dabar – trečdaliu mažiau mes tokių moterų apskritai turime. Taigi, akivaizdu, kad to proceso greitu laiku pakeisti negalima. Galbūt per kelis dešimtmečius galima atkurti tą demografinę struktūrą, kuri mums vėl produkuotų didesnį gimstančių vaikų skaičių“, – aiškino D. Jasiulionis.
Kokybė – svarbiau už kiekybę
Pasak D. Jasiulionio, gimstamumas – tai sunkiai pakeičiamas struktūrinis veiksnys.
„Tų moterų skaičius mažėja ir mažės per kelis dešimtmečius, bet tai nereiškia, kad mes nieko neturime daryti. Žinoma, kad turime. Pirmaeilis tos demografinės politikos uždavinys yra atkurti demografinę struktūrą palaipsniui, per gimstamumą, per didinimą, per galbūt ir reguliuojamos emigracijos poveikį kažkokį, kuris atkurtų tą balansą“, – kalbėjo demografas.
Apskritai, pašnekovo teigimu, priežasčių, dėl kurių moterys nebenori ar nesirenka gimdyti, yra ne viena.
„Pastaruoju metu yra sutariama, kad yra keli tokie blokai veiksnių. Visų pirma, tas gimdymas vėliau. Tai, vėlgi, lemia dar vienas struktūrinis veiksnys – išsilavinimo plėtra. Vis daugiau, vis didesnės moterų proporcijos siekia aukštojo išsilavinimo. Žinoma, išsilavinimas užima tam tikrą laiką ir jauniausiose kartose moterų su aukštuoju išsilavinimu dalys siekia 50 procentų ir daugiau. Tai yra gimdymo atidėjimas. Šiuo metu pirmo vaiko susilaukiama vidutiniškai tik po 28 metų“, – vieną jų įvardijo D. Jasiulionis.
Be to, išsilavinimą įgijusi moteris, pirmiausia, ieško darbo ir sprendžia karjeros iššūkius, šalia kurių eina ir vaikų auginimo dilema.
„Kai tą pavyksta suderinti, kada atranda optimalų laiką – tada nutariama gimdyti pirmą ir kitus vaikus. Čia atsiranda, žinoma, ir daugybė kitų veiksnių. Tiek ir šeimos politika yra svarbi, kaip padedama suderinti tuos visus veiksmus. Lietuva, iš tikrųjų, čia daug nuveikė pastaraisiais metais, bet yra ir daug kitų papildomų dalykų prie tos šeimos politikos: ir paslaugos, ir darželiai, jeigu tu dirbi – kas tuos vaikus prižiūri, lyčių lygybė, kaip pasidalinama namuose namų ūkio darbai ir visa kita“, – aiškino demografas.
Jis atkreipė dėmesį, kad orientacija vien į įvairias finansines išmokas yra visiškai neefektyvi.
„Žinoma, kad dalis šeimų Lietuvoje skursta, bet tai neturi būti pirmaeilis šeimos politikos uždavinys. Turi būti skurdo mažinimo politika ir daugybė kitų socialinės politikos komponenčių. Reikia apskritai kovoti su skurdu ir padėti išlipti iš skurdo“, – teigė D. Jasiulionis.
Laidoje jis taip išskyrė svarbią žinutę politikams ir visuomenei.
„Mes nustokime orientuotis į tuos kiekybinius skaičius – tris, keturis, penkis milijonus. Geriau galvokime, kaip, kad ir mažėjanti populiacija, kokybiškai gyvena. Geriau ne kiekybė, o kokybė. Daugelis šalių jau suprato, kad tas mažėjimo procesas yra susijęs ir su senėjimu, kuris yra neišvengiamas, bet mums reikia pasirinkti tam tikrą strategiją, kaip užtikrinti kokybišką gyvenimą net ir mažėjančioms visuomenėms. Mes turime daugybę pavyzdžių mažesnių valstybių, kurios gyvena žymiai aukštesniame lygyje, nei Lietuva. Čia yra daugybė erdvės pamąstymams ir, man atrodo, tai turi būti po truputį pradedama suprasti ir politikoje, ir visuomenėje“, – teigė demografas D. Jasiulionis.
Žmonių mąstyseną keičia vyraujantys neapibrėžtumai
Pasak D. Jasiulionio, mąstant strategiškai, yra akivaizdu, kad pasaulis – nuolat keičiasi.
„Praeina tie laikai, kai mes turėjome galvoti apie demografines mases, kaip apie kažkokį ekonomikos ir apskritai raidos variklį. Po 20 metų mes gyvensime turbūt visiškai kitame pasaulyje ir tam reikia pasirengti, įsivertinti ir grėsmes, ir privalumus, ir potencialus“, – kalbėjo jis.
Kaip teigė demografas, jau ir pastarieji metai bei juos sudrebinę įvykiai iš esmės pakeitė mūsų visų gyvenimus.
„Mes gyvename dabar tokiu pereinamuoju laikotarpiu, kai mes turime didžiulius neapibrėžtumus visose srityse: ir geopolitika, ir klimato kaita – be abejonės, tai įtakoja visų šalių demografinę elgseną. Šiandien ir Vokietijoje diskutuojama, kaip, pavyzdžiui, kovidas ir karas Ukrainoje pakeitė, ir ar galėjo pakeisti vaikų susilaukimo lūkesčius. Mums labai svarbu pasižiūrėti į vertybių kaitą, ypač, jauniausių kartų – ką jie galvoja, planuoja? Kiek nori susilaukti vaikų ar likti bevaikiais? Rytojus nežinomas, todėl, kad yra karas, kad klimato gali būti katastrofos ir visa kita, tai kodėl aš turiu turėti vaikų, kuriems rytojus neatneš galbūt nieko gero?“, – jauniems žmonėms kylančius klausimus įvardijo D. Jasiulionis.
Taigi, įvairūs pokyčiai ir neužtikrintumai – be abejonės formuoja žmonių gyvenimo lūkesčius.
„Yra vienas toks kertinis rodiklis – norimas vaikų skaičius. Jis per kelis dešimtmečius buvo pakankamai stabilus, nepaisant realaus gimstamumo mažėjimo. Žmonės, šeimos norėjo susilaukti maždaug dviejų vaikų ir tas skaičius buvo pakankamai stabilus. Štai šiandien mes nebežinome, mums skubiai reikia tyrimų, tyrimų Lietuvoje, ką jaunosios kartos tokiomis sąlygomis galvoja“, – pabrėžė demografas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
