Moteris žalingų įpročių neturi, už pilną darbo dieną keturių žvaigždučių viešbučio restorane gauna 325 eurus prieš mokesčius, tačiau su mokyklinio amžiaus vaikais skursta.
„Ne tik aš – pusė Lietuvos taip gyvena. Ar pardavėjos, ar kitokios darbuotojos paklausi, visos aplink tik minimalų darbo užmokestį gauna“, – sakė moteris.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) specialistų teigimu, globotinų neturinčiam žmogui įmanoma išgyventi iš minimalios algos. Tačiau Eglė klausia,o už ką gyventi vaikams, kurie neva mūsų ateitis, jei normalesnių algų darbuotojams gailima mokėti?
„Esu tikra, kad tos ministerijos tarnautojai netgi vieni už 325 eurus prieš mokesčius neišgyventų mėnesį. Nenormalu, kad visą darbo dieną dirbantis žmogus negali sau leisti nueiti į teatrą ar koncertą. Pvz., mano keturiolikmetis sūnus vasarą uždarbiavo pas ūkininkus ir gavęs atlyginimą visų pirma nusipirko bilietą į „Domino teatrą“, nes jam labai patinka. Vaikas ne į kompiuterius įlindęs, bet knygas skaito, domisi kultūra, tačiau ir tam reikia pinigų. Apie drabužius aš net nekalbu, kaip ir dauguma Lietuvos gyventojų perku tik dėvėtus, išskyrus apatinius, kojines, batus, kuriuos iš paskutiniųjų taupydama stengiuosi pirkti naujus“, – pasakojo moteris.
Gavusi atlyginimą Eglė visų pirma susimoka mokesčius, o paskui važiuoja į Lenkiją prisipirkti maisto. Pirkdama ne Lietuvoje, o pas kaimynus, ji per mėnesį sutaupo apie 80-90 eurų.
Kooperuojasi su kitomis šeimomis
Vienos pažįstamos vyras turi autobusiuką, tad druskininkiečiai susikooperuoja ir susimetę po 5 eurus už kelionę kerta Lietuvos sieną. „Visų pirma perku vištienos, kiaulienos. Kilogramas kumpio be kaulo kainuoja 2 eurus, nors pas mus kai akcija mažiausiai 2,5 euro. Taip pat perku ilgo galiojimo pieno, kurio litras kainuoja 50-56 euro centus. Pigesni ir kiti pieno produktai – varškė, fermentinis sūris, vaikams perku jogurtų. Pieno produktus realizuoju greičiau, nededu į šaldymo kamerą, o vėliau visus kitus naudoju“, – patirtimi dalijosi moteris.
Kiaušinius jai taip pat apsimoka pirkti Lenkijoje, kaip ir higienos prekes, švaros priemones, kurios „atvežtos iš Vokietijos ir gana kokybiškos“.
Kodėl rugsėjis – sunkiausias mėnuo?
Kaip ir kitoms mažas pajamas turinčioms šeimoms, DELFI kalbintai druskininkietei rugsėjis – vienas sunkiausių mėnesių, nes vaikus reikia išruošti į mokyklą.
Visą darbo dieną dirbančiai ir minimalią algą gaunančiai mamai tai vos ne misija neįmanoma. Jos padėtį sunkina tai, kad dirba toli nuo namų.
Kaime gyvenusiai moteriai per didelė prabanga po 30 km važinėti dirbti į miestą. Paskaičiavo, kad pigiau atsieis kraustytis į Druskininkus, juolab, susirado dviejų kambarių butą, į kurį šeimininkai įsileido tik už mokesčius. Gavusi atlyginimą ji juos visų pirma ir susimoka. Nusipirkus maisto mėnesiui nekas telieka.
Vaikų tėvas moteriai - ne parama. Kai mažyliui buvo 11 mėnesių, išvyko į užsienį ieškoti geresnio gyvenimo. Nuo to laiko Eglė jo nematė. Vaikams išmokas, kurių bendra suma 104 eurai, moka Vaikų išlaikymo fondas.
Prašyti pagalbos gėda
SADM pripažįsta, kad Eglė patiria skurdo riziką, tačiau, kaip paaiškino komentare DELFI, socialinė parama jai nepriklauso dėl per didelių pajamų.
Moteris pagalbos kreipėsi į Seimo narį Naglį Puteikį. Kaip akcentavo, sąmoningai pasirinko gyventi ne iš pašalpų, bet iš oficialaus darbo, tačiau šiuo metu nustatyta minimali alga neužtikrina jos šeimai pragyvenimo, o prašyti pagalbos gėda dėl viešojoje erdvėje suformuotos neigiamos nuomonės apie skurstančiuosius.
Kaip DELFI sakė N. Puteikis, į jį nuolat kreipiasi žmonės, neturintys žalingų įpročių, dirbantys, tačiau nesugebantys išgyventi, nors dirba pilną darbo dieną.
„Anglijos vyriausybė dabar nustatinėja atlygino minimumą, kurį gaunant žmogui nebereikėtų auginti burokėlių darže ar balkone, kaip Lietuvoje vis dar siūloma. Jei mes gyvename Europos Sąjungoje ir norime stabdyti emigraciją, turime spręsti tokių žmonių, kaip ši moteris, problemą, nes ji net ir augindama ridikėlius iš minimalios algos negalės išgyventi, turėdama nepilnamečių vaikų“, – akivaizdu N. Puteikiui.
Argumentą, kad minimalios algos nėra iš ko didinti, N. Puteikis atmeta primindamas, kiek Europos Sąjungos lėšų išleidžiame gatvėms, šaligatviams, apšvietimui, greitkelių tiesimui naudodami brangesnes medžiagas negu prancūzai: „ES lėšas, skiriamas darbo vietoms sukurti, mes iššvaistome prabangai, kurios net neturi valstybės, besirūpinančios savo gyventojais – nustatančios savo gyventojams tokį pajamų minimumą, kuris iš tiesų garantuoja orų gyvenimą“.
Kokio dydžio tas minimumas turėtų būti, DELFI pašnekovas nesiėmė spręsti: „Tegu pasako ta moteris iš Druskininkų, apie kurią rašote, kokia alga jai leistų nejausti skurdo“.
Minimalus mėnesio prekių ir paslaugų krepšelis – 102 eurai. Realu?
Ar normalu, kad visą darbo dieną dirbantis, minimalų atlyginimą gaunantis žmogus su vaikais skursta, DELFI klausė SADM specialistų. Kokia šiuo metu yra absoliutaus skurdo riba Lietuvoje? Kokios pajamos reikalingos, kad žmogus patenkintų būtiniausius poreikius?
Minimalaus prekių ir paslaugų krepšelio dydis – 102 eurų. Ar jis atitinka realijas? Už tiek žmogus gali prasimaitinti mėnesį? Ką konkrečiai ministerija ruošiasi daryti, kad darbingo amžiaus žmonėms labiau apsimokėtų dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, prisiduriant nelegaliai? Moters, apie kurią rašėme, istorija rodo, kad pradėjusi dirbti ji pablogino savo situaciją – gauna pliką minimalų atlyginimą, kurio nepakanka iki mėnesio galo.“
Įžvelgia skurdo riziką, bet kompensacijos neskiria – per didelės pajamos
„2014 m. pajamų yrimo duomenimis, skurdo rizikos riba vienam gyvenančiam asmeniui Lietuvoje sudarė 241 eurą, tad minėta šeima išties patiria skurdo riziką“, – pripažino SADM specialistai.
Kaip akcentavo tarnautojai, minimalioji mėnesinė alga (MMA) nepatekti žemiau skurdo rizikos ribos sudaro galimybę tik dirbančiajam, kuris neišlaiko kitų asmenų.
Kaip priminė SADM, šeimoms, neturinčioms pakankamai lėšų pragyvenimui, gali būti teikiama piniginė socialinė parama: pašalpa, būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos. Socialinė parama skiriama, kai vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį yra mažesnės už 102 eurus (trijų asmenų šeimai – 306 eurus).
„Atsižvelgiant į pateiktoje situacijoje nurodytą šeimos gaunamų pajamų dydį, galėtume daryti išvadą, kad šeimos gaunamos pajamos viršija nustatytą valstybės remiamų pajamų dydį asmeniui, todėl socialinė pašalpa negalėtų būti skiriama“, – teigiama SADM atsakyme DELFI.
Vis dėlto, net ir tokiu atveju savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šeimoms gali būti padedama: skiriama vienkartinė pašalpa, apmokami įsiskolinimą už būstą ir kt.
„Dėl piniginės socialinės paramos ar kitokios socialinės paramos šeimai siūlytume kreiptis į savivaldybės, kurioje deklaruota gyvenamoji vieta, Socialinės paramos skyrių“, – patarė SADM specialistai.
Kaip skatins gyventi ne iš pašalpų, o iš darbo pajamų?
Šeimos, kurių pajamos yra nepakankamos, pagalbos tikisi iš valstybės. Kitas SADM specialistų nurodomas problemos sprendimo būdas – MMA didinimas.
„Per pastarąjį laikotarpį MMA didėjimo tempai buvo pakankamai aukšti. Nuo 2014 m. rugsėjo iki š. m. liepos minimali alga didėjo 12,2 proc., iki 325 eurų. Tačiau, vertinant tai, kad dirbantysis, gaunantis MMA ir turintis nors vieną išlaikytinį, patiria skurdo riziką – būtina toliau didinti MMA, siekiant ne tik sumažinti skurdo riziką, bet ir skatinanti gyventi iš darbo pajamų“, – akcentuoja SADM.
Norime pasiteirauti Jūsų – kokia suma išgyventi per mėnesį yra reikalinga jums? Kam išleidžiate daugiausiai, kaip sutaupote? Galbūt galite nurodyti, kad itin padidino ar sumažino jūsų išlaidas?
Pasidalinkite savo patirtimi el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Pinigai“ arba spausdami pilką mygtuką čia iki spalio 11 d. Vienam iš jūsų atiteks pusės metų pasirinkto DELFI grupės žurnalo prenumerata!