Trūksta žmonių
Vos prieš kelias savaites A. Kumpis iškovojo Metų europiečio titulą. Jis interviu „Delfi“ sakė, jog šio apdovanojimo nepriima asmeniškai.
„Aš tai priimu kaip įvertinimą visiems, kurie kovoja Ukrainoje, kurie yra paaukoję savo gyvybes, kad mes tai darome ne veltui, – žmonės tai vertina ir palaiko mus“, – kalbėjo Ukrainoje kovojantis A. Kumpis.
Karys pasakojo, kad šio vizito į Lietuvą jis grįžo iš Donecko fronto Ukrainoje.
„Pastaruosius beveik metus aš dirbu dronų komandoje. Perėjau praktiškai visas pareigybes: nuo inžinieriaus iki navigatoriaus, antrojo piloto. Dabar jau esu pagrindinis operatorius“, – laidoje kalbėjo karys savanoris A. Kumpis.
Charkivas, pasak jo, yra taškas Ukrainoje, kur kariniai veiksmai šiuo metu suintensyvinti, tačiau tokių „karštųjų taškų“, kaip akcentavo pašnekovas, yra daug.
„Priešas bando įvairiose vietose čiupinėti tą sąlyčio liniją. Ten yra vieta, kur tam tikrą laiką buvo santykinai ramu. Aš įsivaizduoju, kad jų taktika yra išplėsti tokių taškų skaičių, kad ukrainiečių pajėgos labiau išskirstytų savo pajėgumus, o tada gal bus galima rasti kokią nors silpnesnę vietą ir sukelti fronto griūtį“, – situacijos vertinimą pateikė A. Kumpis.
Paklaustas, ar kariai Ukrainoje seka žinias apie tarptautinę paramą ir ginkluotę, savanoris karys patvirtino, jog tikrai taip.
„Į tas žinias reaguojama džiugiai. Tik yra vienas „bet“. Ne vien tai lemia. Trūksta žmonių. Ir kas, kad yra priemonių, kuriomis galima kovoti, jeigu nėra kam kovoti“, – atkreipė dėmesį laidos svečias.
Jo vertinimu, Ukrainos vadovybės sprendimas išplėsti mobilizacijos ribas yra vienareikšmiškai pavėluotas.
„Jį reikėjo priimti tada, kada generolas Valerijus Zalužnas sakė, kad reikia pašaukti 500 tūkstančių – tai buvo prieš keletą mėnesių. Tada buvo tas laikas, kai tikrai reikėjo taip daryti. Dabar, aišku, geriau nei nieko, bet klausimas, ar mes turime tiek laiko. Pašaukti, dar parengti... Manau, tai užtruks apie pusę metų. Ar mes turime tiek laiko?“ – klausimą kėlė Ukrainoje kovojantis lietuvis.
Pašnekovas taip pat dalijosi, jog jo ginamame ruože šiuo metu bandoma padaryti priešui kiek įmanoma daugiau žalos.
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono iškelta mintis dėl karių siuntimo į Ukrainą sukėlė didelių diskusijų. Pasak A. Kumpio, ukrainiečiai skeptiškai žiūri į idėją, kad jiems kas nors gali atvykti padėti.
„Jie dėkingi už finansinę paramą, paramą ginklais, bet daug iliuzijų, kad kas nors jiems padės fiziškai, siųs karių ir taip toliau, jie neturi. Nelabai to tikisi“, – „Delfi“ sakė A. Kumpis.
Įvertino buvusį kontrpuolimą
Ukrainoje kariaujantis lietuvis interviu taip pat sakė, jog ankstesnio Ukrainos kontrpuolimo, apie kurį buvo daug kalbama viešai, jo nuomone, iš viso nereikėjo vykdyti.
„Tada reikėjo tiesiog įsikasti kiek įmanoma giliau ir tose linijose naikinti priešą, daryti jam kiek galima daugiau žalos ginantis, įsikasus ir įsitvirtinus. O su tuo kontrpuolimu išėjo taip, kad vakariečiai davė technikos, amunicijos, tačiau kartu jie darė didelį spaudimą, matydami, kad ukrainiečiams pavyko pastumti rusus.
Kartu su ta pagalba atėjo labai didelis spaudimas ir jie nepasiruošę pradėjo kontrpuolimą. Baigėsi jis taip, kaip ir turėjo baigtis, kitaip negalėjo būti, nes buvo padaryta klaida – jo net nereikėjo vykdyti. Dabar niekas nesvaigsta apie jokius kontrpuolimus, kalbama apie tai, kaip išlaikyti esamas linijas ir situaciją, bet, vėlgi, trūksta įtvirtinimų, gynybinių linijų. Čia daug galėtų prisidėti ir civilinė valdžia, įvairios administracijos. Kažkodėl mažai tuo klausimu dirba“, – pastebėjo A. Kumpis.
Kaip išlaikyti motyvaciją?
„Delfi“ eteryje kariui taip pat buvo užduotas klausimas, kas Ukrainos gynėjams šiuo metu padeda palaikyti bent minimalią motyvaciją. Jo teigimu, situacija yra elementari – kito kelio tiesiog nėra.
„Nėra iš ko rinktis. Visi supranta, kad nėra kitos išeities, reikia kautis. O kas daugiau? Visiems sakau, kad turbūt „įsijungia“ rytietiškas fatalizmas, kai žmonės jau nesuka galvos, kas bus, jeigu bus. Aš nežinau, ar mūsų visuomenei taip veiktų, ar tiek žmonės laikytųsi, ar turėtų tiek ištvermės. Abejoju“, – sakė savanoris karys A. Kumpis.
Prioritetai Lietuvoje, anot pašnekovo, ir toliau turi išlikti tie patys: oro gynyba, prieštankinės raketinės sistemos, artilerija, visų rūšių bepiločiai orlaiviai ir gynybiniai įtvirtinimai.