Ekstremalių situacijų komisijoje Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (KSNC) Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas dėsto, kad krovos kompanijoje ir nuo gyvenamųjų namų palangių bei šalia esančių teritorijų paimti mėginiai yra identiškos sudėties. O Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis primena, kad šiuo metu aktyvaus transporto Klaipėdoje net nėra.
„Mes skundus gauname ir šiais metais, yra kelios dešimtys jų. Žmonės ir filmuotą medžiagą siunčia, ir nuotraukas. Akivaizdu, kad tos dulkės, medžiagos, kurios yra ant palangių ir langų, neatsiranda iš kažkur. Sutikime, kad šalia gyvenamų namų vyksta birių krovinių krova ir dalis tų dulkių, aišku, priklauso ir nuo vėjo, patenka į gyvenamą aplinką. Jei pažiūrėti į Klaipėdos uosto stotelės duomenis, šiais metais, vasario 9 ir 15 dieną, nakties metu, buvo užfiksuoti kietųjų dalelių pliūpsniai. Žinoma, man iš karto pasakys, kad tai yra nereglamentuojama.
Taip, teisės aktuose reglamentuojama paros vidutinė koncentracija. Tačiau jei tie pliūpsniai vyksta dažnai, pasikartojantys ir viršijantys, tai viena iš galimybių ir yra, kad tos dulkės ir patenka. Kitas dalykas – tos pačios geležies rūdos krovos, jų aukščiai. Turime vyraujančius vėjus, kurie labai dažnai pučia į gyvenamosios teritorijos pusę. 2019 metais nuo palangių miltelių paimti tyrimai. Nustatyta medžiaga tokia pat, kaip ir kraunamo produkto“, – dėsto R. Grigaliūnas.
Anot KSNC Klaipėdos vadovo, dar nėra pilnai įvertintas poveikis žmonių sveikatai, tačiau kliūva tai, kad geležies rūdos krova oficialiai numatyta perkelti atokiau, tačiau ta krovos vieta, kuri yra naudojama dabar, nėra numatyta panaikinti.
„Žmonės neturi gyventi dulkėse ir tokioje aplinkoje. Biri krova arba turi būti perkelta kitur, arba vykdoma uždaru būdu“, – sako V. Grigaliūnas ir primena, kad prokuratūra taip pat vykdo tyrimą dėl oro ir grunto taršos.
Skundus gavo ir Aplinkos apsaugos departamentas. Anot Klaipėdos valdybos skyriaus viršininko Alfredo Šepštos, jų turimos galimybės ištirti padidėjusios taršos nerodo.
„Yra gyventojų nusiskundimai, šiais metais juos gavome jau sausio pabaigoje ir vasario pradžioje. Jų pagrindu buvo atliktas neplaninis patikrinimas. Departamentas raštu kreipėsi į Aplinkos apsaugos agentūrą ir prašė, kad būtų pastatyta vėl mobili stotelė, kuri praeitais metais vykdė nepertraukiamus matavimus. Į šitą raštą atsakė, kad reikia vadovautis praėjusių metų matavimais ir šiais metais netikslinga pratęsti.
Balandžio 5 dieną, tai buvo sekmadienis, vėl buvo gautas gyventojų skundas ir būdraujantis pareigūnas nuvyko į vietą, užfiksavo vykdomus krovos darbus video medžiagoje, buvo fotografuota ir pateikė tarnybinį pranešimą, kad bendrovė naudoja vandens patrankas ir kad kraunant geležies rūdą vizualiai to dulkėtumo nesimato“, – aiškina situaciją Aplinkosaugos departamento Klaipėdos valdybos skyriaus viršininkas A. Šepštas ir pabrėžia, kad dar visi tyrimai nėra baigti, nors taršą skundų metu ir nebuvo užfiksuota.
Be to, anot A. Šepšto, mobiliosios stotelės užfiksavo kietųjų dalelių taršą tik iš deginamo kuro.
„KLASCO“ vadovas Vytas Štumbergas tikina, kad kompanija stengiasi užtikrinti, kad tarša nesklistų. Anot kompanijos vadovo, nuotraukose ir viešai pateikiamoje filmuotoje medžiagoje dulkės matomos ne nuo geležies rūdos, o nuo kokso krūvos.
„Jei paimtume šitas dienas, kai prasidėjo skundai, nepykite kolegos, ar sutapimas, ar ne, „numirė“ viena stotelė. Visuomenė nebematė, kokia yra tarša, galvojo, kad specialiai atjungta ir prasideda skundai. Ką mes darome?
Prieš pusantros savaites, buvo posėdis, kur buvo Aplinkos apsaugos agentūros direktorius, Aplinkos apsaugos ministerijos darbuotojai, nusprendėme, kad darysime bendrą monitoringą, kur bus paimti mėginiai. Su bendrijų pirmininkais ėjome per butus, kad įsileido, su šluotytėmis šlavėme palanges, su magnetais žaidėme, jūs patys puikiai žinote, kad magnetas ima geležies oksidą. Mūsų produkte geležies oksido yra 1,2 procento, tai labai mažas, vien tik ferum, o ferum magnetas neima“, – dėsto V. Štumbergas.
„KLASCO“ vadovas sako, kad uždara krova tokiai produkcijai nėra įmanoma, tą daro viskas pasaulis. Tačiau šiai dienai vyksta ir konsultacijos su mokslininkais bei laukiama jų pateiktų išvadų.
Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius atvirai išsako abejones „KLASCO“ argumentams, nors kompanijos vadovas sako, kad atviras bendradarbiavimui ir vykdo gaunamas rekomendacijas. V. Štumbergas tvirtina, kad kai tik pastebi padidėjusią taršą – darbai yra stabdomi.
G. Neniškis neslėpė, kad tai, ką mato ir fiksuoja žmonės, šiuo metu nėra teisiškai įrodyta, tad reikalauti permainų faktinio pagrindo nėra, visgi visų institucijų akys krypsta į „KLASCO“ pusę.
Prieš taršą kovojanti Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologija (KIDE) pasivadinusi asociacija užsakė dulkių tyrimus. Tyrimai atlikti Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų institute. Nustatyta, kad lopšelio-darželio „Bitutė” teritorijoje, I. Kanto nei J. Janonio gatvėse pasirinktuose taškuose dominuoja geležis.
Aplinkos apsaugos departamentas kompanijoje atlieka papildomą patikrinimą. Jo rezultatai turėtų paaiškėti antroje gegužės pusėje.