„Paskutines porą savaičių atvejų [skaičius] nei didėja, nei mažėja. Tai atitinka tai, ką mes matėme prieš metus. Praeitais metais prieš rugpjūtį buvo sulėtėjimas, kuris po to atsigavo rugsėjo mėnesį. Dabar laukiame, kada tai atsitiks šiais metais. Yra tokių neraminančių ženklų, kad, pavyzdžiui, testavimas šiek tiek sumažėjęs. (…). Testavimas sumažėjo ir atvejų skaičius ateina per teigiamų tyrimų procentų dalį.
Vadinasi, jeigu bus daugiau testavimo, tikriausiai daugiau rasime. Žiūrint į tuos neraminančius ženklus, vis tiek pagrindinis veiksnys yra pasikeitęs oras. Rudenį pamatysime, ar bus padidėjimas, ar ne“, – teigė jis.
Pasak duomenų mokslininko, epidemiją stabdo vakcinacija ir imunizacija.
„Imunizacija vyksta dviem frontais – vienas yra vakcinavimas, o kitas – sergamumas. Sergamumas lėtėja, bet vis tiek vakcinuojasi apie 7-8 tūkst. žmonių per dieną, o suserga 500-600 žmonių.
Dešimt kartų greičiau imunizuojamės vakcinos dėka, negu natūraliai. Vadinasi, vis tiek mūsų visas epidemijos stabdymas priklauso nuo vakcinacijos“, – akcentavo jis.
V. Zemlio-Balevičiaus teigimu, nors ir vyksta vakcinacijos procesas, tačiau nereiktų atsipalaiduoti ir nebetęsti testavimo, mat reikia stebėti, kas vyksta.
„Viskas lyg ir gerėja, bet iš kitos pusės, mes turime tuos skaičius. Pavyzdžiui, praeitą savaitę buvo rekordai vienos šios vasaros paguldytų ligonių. Ten buvo vieną dieną 70, po to vieną dieną 67, todėl tie skaičiai rodo, kad situacija blogėja ir (…) testavimas yra vienas iš būdų užbėgti už akių ir žinoti tiksliai, kas vyksta. Jeigu mes to nedarysime ir nekreipsime į tai dėmesio, tai kai bus blogai, nežinosime, kodėl mes čia atsidūrėme“, – sakė jis.
Šią savaitę šalies moksleiviai grįš į mokyklas. Duomenų mokslininkas tikina, kad teigiamai koronaviruso statistikos tai tikrai nepaveiks.
Be mokinių testavimo prarandame kontrolę
„Faktas, kad mokinių ėjimas į mokyklą didina epideminius skaičius. Kitas dalykas, kad nuotolinis mokymas nepasiteisino psichologiškai ir vaikams reikia eiti į mokyklas. Vadinasi, jeigu norime leisti vaikus į mokyklas, turime atitinkamai imtis priemonių, kad ten būtų saugu. (…). Turime testavimą, bet, deja, jis tik rekomendacinio pobūdžio.
Vėlgi, leidžiame vaikams nesitestuoti ir mes tada prarandame kontrolę. (…). Nebūtina juk testuoti visus metus, bet testavimas parodo, kas vyksta. Testuokime porą mėnesių visus iš eilės, pažiūrėkime, ar ten tikrai viskas gerai. Jeigu viskas gerai, galime tą testavimą „išjungti“ ir sakyti, kad viskas gerai.“
V. Zemlys-Balevičius sako, kad žvelgiant į duomenis ir kitas šalis, yra didžiulis tyrimų spektras.
„Yra tyrimų, kad kovidas vaikams yra visiškai nepavojingas ir tai yra vaikų liga. Aišku, tų tyrimų problema yra, kad jie daryti dar prieš Deltą ir pusės metų senumo. Iš kitos pusės, mes turime situaciją Jungtinėse Valstijose, kur dabar vaikų hospitalizacija yra aukščiausiame lygyje per visą pandemiją.
Iš ten eina vaizdai su vaikais, prijungtais prie plaučių aparatų. (…). Vis dėlto reikia pasižiūrėti, koks yra Lietuvoje tas plitimas ir kaip tie vaikai serga. Taip pat, kad turėtume duomenų ne iš kitų šalių, o iš Lietuvos“, – paaiškino ekspertas.
Jis sakė, kad priemonės išvengti nereikalingų hospitalizacijų yra testavimas ir kaukių dėvėjimas, taip pat vaikų vakcinacija, jeigu tėvai sutinka.
Nauja atmaina sumaišė kortas
Daugiau negu pusė Lietuvos šį rudenį bus pasiskiepijusi, bet, anot V. Zemlio-Balevičiaus, atsiranda kitos problemos.
„Lyginant su praeitais metais, mes turime Deltą, kuri yra du arba tris kartus labiau užkrečiama. Na, ir praeitą savaitę pasirodė tyrimai rimtuose žurnaluose, kad susirgus Delta, palyginus su Alfa, tikimybė pakliūti į ligoninę yra dvigubai didesnė. Delta mums duoda dvigubą problemą, nes yra labiau užkrečiama ir labiau didina hospitalizacijos riziką, palyginus su tuo, kas buvo praeitais metais. Vadinasi, (…), mes galime taip vaikiškai sudauginti tuos skaičius du kart du ir gauname keturiskart blogesnę situaciją.
Tai iš dalies paaiškina, kodėl matome didesnę jaunesnių žmonių hospitalizaciją pasaulyje, nes sergamumas yra didesnis, judriausi žmonės yra jauni, jų didesnis skaičius serga ir atitinkamai jie gulasi į ligonines.“
Taigi, sako jis, žiūrint į JAV pavyzdį, kur taip pat paskiepyta pusė populiacijos, ten šiuo metu yra fiksuojami visi rekordai: tiek naujų atvejų, tiek hospitalizacijų, tiek mirčių.
„Vadinasi, tas 50 proc. sumažina [plitimą] ir jeigu turėtume tokią pačią viruso atmainą kaip prieš metus, problemų būtų daug mažiau. Bet dabar mes turime tą prastą atmainą, kuri yra pavojingesnė. Taigi, tas 50 proc. kitose šalyse gali sugeneruoti epideminius skaičius dar didesnius negu buvo per visą epidemiją. Tai reiškia, kad tas galimybių spektras Lietuvoje, kas gali įvykti, deja, prasiplečia į neigiamus aspektus.“
Taip pat, pasak duomenų mokslininko, kol kas sunku pasakyti ar pasiektas imunizacijos lygis padės pristabdyti epidemiją, taip pat, ar žmonės supras, kad rudenį reikia elgtis atsargiau.
„Tai nėra pabaiga, bet svarbiausia, kad (…) 70 proc. [vakcinaciją] turėtume pasiekti tarp jaunų žmonių, bet tarp vyresnio amžiaus turėtų būti vos ne 100 proc., kad išvengtume neigiamų pasekmių.
Deja, palyginus su šalimis, kurios sėkmingai tvarkosi su epidemija, kol kas mūsų tas procentas vyresnio amžiaus grupėse, deja, yra per mažas“, – tikino duomenų mokslininkas.