Komisija rekomenduoja vietoje „Kalėdų“ sakyti „šventinis laikotarpis“. Religijotyrininkai sako, kad tokios rekomendacijos teisingos visų religinių bendruomenių atžvilgiu.
„Pasiūlymas vadinti tiesiog šventiniu laikotarpiu, jis lyg ir atspindėtų tą EK įtraukios politikos tokią priemonę, kad visi žmonės, kurie šiuo metu bet kokiai religinei bepriklausantys, kažką švenčia ir kad jie jaustųsi įtraukti“, – komentavo religijotyrininkė Milda Ališauskienė.
Tačiau su tuo nesutinka nei Lietuvos vyskupai, nei kunigai.
„Kiekviena šventė nėra tik šventė, ji yra konkreti, turi savo tapatybę. Per Kalėdas švenčiame Jėzaus gimimą, tad Kalėdų švenčių ciklas pašvęstas šiam slėpiniui ir nėra bevardžiu „šventiniu laikotarpiu“, – teigė Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius Kęstutis Smilgevičius.
„Nevadinkime Kalėdų Kalėdomis, o koks kitas žingsnis bus? Nevadinkime tada krikščionybe? Išsižadėkime to, kuo tikime?“, – svarstė kunigas Algirdas Toliatas.
Gyventojai: Kalėdos turi būti Kalėdos
EK rekomendacijų nesupranta ir gyventojai.
„Ne, Kalėdos turi būti Kalėdos“, – teigė gatvėje sutikta praeivė.
„Man asmeniškai norėtųsi Kalėdas vadinti Kristaus gimimo švente. Tai Kalėdos gal daugiau yra bendrinis, daugiau susijęs su pagoniška švente? Tai šventinis laikotarpis gal toks toleratiškesnis“, – komentavo dar viena vilnietė.
Kai kuriems praeiviams pasirodė, kad šiuo atveju tiktų posakis „iš didelio rašto išėjo iš krašto“.
Tai ne vienintelės EK rekomendacijos. Pastaroji parengė 32 puslapių dokumentą Europos institucijų darbuotojams, kurio tikslas skatinti nediskriminuojančią kalbą. Tai reiškia atsisakyti ne tik tiesioginių nuorodų į religiją vartojimo, bet ir, pavyzdžiui, į lytį. Rekomenduojama nevartoti kreipinio „Ponios ir ponai“, vietoj to sakyti „Brangūs kolegos“.
Į tokius siūlymus sureagavo ir Vatikano atstovai. „Vatican news“ skelbia, kad Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas EK rekomenacijos atsisakyti lytį apibūdinančių kreipinių ir nevartoti žodžio „Kalėdos“ nesutinka.
„Europa už savo gyvenimą ir savo tapatybę yra dėkinga daugeliui indėlių. Mes, žinoma, negalime pamiršti, kad vienas svarbiausių indėlių, jeigu ne pats svarbiausias, buvo pati krikščionybė. Todėl naikinti skirtumus ir naikinti savo šaknis reiškia naikinti asmenybę“, – sakė jis.
A. Toliato teigimu, tai yra identiteto sunaikinimas, nes vieni kitų žmonės nebetoleruoja.
„Čia yra bėda, bet iš tiesų kodėl? Kaip tik, skirtingos religijos, mes juk gerbiame vieni kitus ir sakome, kad štai, jūsų tradicija yra tokia. Mūsų tradicija yra tokia. Štai čia mūsų kelias sutampa ir čia galime apjungti savo jėgas, o čia mes esame skirtingi.“
Sumanymo atsisakė
EK atstovybės Lietuvoje vadovė Agnė Kazlauskaitė pabrėžė, kad svarbiausia tai, jog šios gairės buvo atšauktos.
„EK narė Helena Dalli, atsakinga už lygybę, aiškiai pasakė, kad gairės yra atšaukiamos, nes jos nėra pakankamai gerai paruoštos ir jas reikia tobulinti.“
Tiesa, žinia, kad EK kėsinasi į Kalėdų pavadinimą sukėlė didžiules diskusijas visoje Europoje. Tad nuspręsta jas atšaukti. Net ir jas patobulinus EK tikina, kad rekomendacijos bus skirtos naudoti Europos institucijų darbuotojams ir niekam privalomos nebus.
Užkalnis: iš dalies tai totalitarinės valstybės požymis
Šią žinią, kad buvo svarstyta rekomenduoti nevartoti žodžio „Kalėdos“ pakomentavo ir visiems gerai žinomas apžvalgininkas Andrius Užkalnis.
„Man atrodo kaip desperatiškas bandymas, kai negalime sutvarkyti kitų dalykų, tai sutvarkykime nors kalbą. Negalime pakeisti piliečių nuostatų dėl vakcinacijos, negalime pakeisti situacijos su migracija, tai padarykime bent jau taisyklingą kalbėjimą.
Iš dalies tai yra totalitarinės valstybės požymis, labai liūdna, bet ką padarysi. Iš tikrųjų, tai yra gana liūdna skaityti. Kalėdų draudimas vienoje ar kitoje formoje – Kalėdų vardo, Kalėdų žodžio, Kalėdų eglutės Briuselyje prieš kelerius metus draudimas, nes neva tai kažką įžeis, nes ne visi žmonės švenčia Kalėdas, <...>, tai atrodo apgailėtinai. Todėl, kad tai yra kova su vėjo malūnais“, – „Info dienoje“ kalbėjo A. Užkalnis.
Paklaustas, kur tuomet yra politkorektiškumo ribos, jis sakė, kad tikriausiai sveikame prote.
„Kai pradeda atrodyti kvailai ir kai pradeda atrodyti absurdiškai, tai tikriausiai jau yra laikas sustoti.“
A. Užkalnio pasiteiravus, ar vis dėlto nėra taip, kad europiečiai nebėra tokie religingi, todėl nebūtų jokio skirtumo šį laikotarpį vadinti tiesiog „šventiniu“, jis komentavo, jog tikrai nieko tokio, mat kiekvienas, kaip nori, taip vadina. Tačiau turėjo keletą pastebėjimų.
„Kiekvienas, kaip nori, taip vadina – gali vadinti nors ir žiemos šventėmis. Lietuvoje yra pakankamai žmonių, sakykime, su vietinio proto sudėjimu, kurie nesako Kalėdų Senelis, o Senelis Šaltis.
Kai jie pasako Senelis Šaltis, tą tokį rusišką eufemizmą, kurį, kaip prisimename, įvedė prieš daug metų, jog nereikėtų minėti žodžio Kalėdos, nes tuo metu šis žodis irgi buvo laikomas religiniu, tai nieko atsitinka, jeigu taip pasako. Nieko neatsitinka, jeigu kažkam yra didesnė šventė Naujieji metai negu Kalėdų diena. Viskas su tuo tvarkoje.
Man atrodo, netvarkoje yra reguliavimas ir kai valstybės resursai arba mokesčių mokėtų pinigai yra švaistomi tokiems dalykams, kuriems absoliučiai nereikia jokios reguliacijos. Kas kaip nori, tas taip sako “, – teigė jis.
Apžvalgininkas paaiškino, kad jam atrodo elementaru, jog žmonės patys pasirinktų, kokius žodžius jiems vartoti.
„Gali kalbėti apie Hanuką, kas yra žydų šviesos šventė, gali kalbėti apie ką tik nori. Tik tam nereikia reguliacijų, nereikia direktyvų ir valstybinių popierų“, – aiškino A. Užkalnis.
ES yra pastatyta ant lygybės principų, todėl pasiteiravus jo, kad galbūt tai yra normalus siekis panaikinti švenčių skirtumus, apžvalgininkas laikėsi tokios nuomonės, kad direktyvos lygybė niekada nebuvo pasiekta.
„Man sunku būtų prisiminti kokį nors atvejį mūsų istorijoje, šiaip žmonijos istorijoje, XX a, istorijoje, kai direktyvos dėka buvo pasiekta lygybė. Taip pat, kad būtų visi lygūs, nes taip pasakė, nes taip buvo parašyta instrukcijoje.
Aš galiu suprasti, kai kokią nors socialinė, rasinė ir kitokia grupė jaučiasi prispausta. Dėl to reikia atkreipti dėmesį ir reikia šiek tiek užsiimti auklėjamąja veikla. Kaip sakykime, su seksualinėmis mažumomis ar kitokiomis mažumomis, kurios jaučiasi negerai ir reikia kažką truputėlį nukreipti teisinga linkme.
Tačiau švenčių atveju man nėra tekę sutikti nei vieno musulmono, nei vieno budisto, nei vieno zoroastriečio, ar kitos religijos atstovo, kuris sakytų, kad jaučiasi įžeistas, jog yra Kalėdų eglutė ar įžeistas dėl Kalėdų dovanų, ar parduotuvių vitrinų.“
EK sprendimas atsisakyti šio siūlymo ir dar jį tobulinti, A. Užkalnio nuomone, yra sveikintinas, mat nugalėjo sveikas protas.
„Demokratija nėra vienkartinis procesas, nėra taip, kad žmonės nusprendė gyventi demokratiškai ir tuo valdžios galios daryti kvailus sprendimus yra suturėtos. Ne, demokratija yra tęstinis procesas ir jis reiškia, kad kartais valdžiai ateina į galvą kvailos idėjos.
Svarbiausia yra tai, kad jai pareiškus kvailas idėjas žmonės, visuomenė, pareiškia savo nuomonę, tada valdžia supranta, jog padarė negerai ir atsitraukia. Man atrodo, į tai galima žiūrėti į tai, kaip į džiaugsmingą dalyką ir mažą advento stebuklą.“