Ekonomistai linkę pritarti tokioms D. Grybauskaitės mintims. Bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė–Pikčienė tvirtina, kad su buvusia prezidente būtų sunku pasiginčyti, nes matosi, kaip keičiasi palūkanų normų aplinka. Anot jos, dar nespėjus Europos Centriniam Bankui (ECB) pakelti palūkanų normų, finansų rinkų dalyviai, kurie prekiauja valstybių obligacijomis, jau sureagavo, ir šalių, kurios turi prastus valstybių skolos rizikos profilius, tokių kaip Italija, Ispanija ar Graikija, pajamingumai pradėjo stipriai kilti dar tik ECB pradėjus kalbėti apie aukštesnes palūkanas.
„Dėl viešųjų finansų tikriausiai negalėsime net kaip šalis vykdyti tokios fiskalinės ekspansijos, prie kurios mus pripratino pandemija. Finansų rinkos pradeda domėtis ne vien tik pajamingumais, bet ir būtent koks turinys slepiasi už vertybinio popieriaus, kurį ketina įsigyti. Tai tiesiog fundamentalūs dalykai, ar šalys, įmonės ir kiti emitentai, ar bus jų finansai tvarūs, ar jie bus pajėgus grąžinti skolas“, – Eltai teigė I. Genytė–Pikčienė.
Tuo tarpu ekonomistas Marius Dubnikovas taip pat kvietė atsižvelgti į tai, kad ECB didina bazines palūkanų normas, kaip ir likę išsivysčiusio pasaulio bankai tam, kad apribotų vartojimą ir kovotų su infliacija. Jis taip pat kritikavo Seimo opoziciją, kurios pasiūlymai, skirtingai negu ECB vykdomos priemonės, vartojimą ne riboja, o skatina.
„Visi tie pasiūlymai, kurie yra mažinti pridėtinės vertės mokestį, akcizą, dalinti kažkiek pinigų, nėra nieko kito kaip populizmas ir grubus populizmas, sakyčiau, netgi susipinantis su situacijos nesuvokimu“, – sakė M. Dubnikovas.
„Iš tiesų šitas pinigų švaistymas gali atsirūgti labai stipriai, nes maža to, kad ateityje gali nebelikti iš ko didinti pensijų ar biudžetininkų atlyginimų, bet gali tekti galvoti ir apie diržų veržimąsi dėl to, kad jeigu pasaulyje nuvilnys recesija, ji tikrai ateis ir pas mus, nes mes esame eksportuojanti ekonomika“, – pridūrė jis.
Opozicijos planai baugina, jie horizontalūs ir netaiklūs
M. Dubnikovas aiškina, kad toliau valstybės taškymasis pinigais prieštarautų veiksmams, kuriuos naudoja ECB. Anot jo, politikai yra šiek tiek užsiliūliavę su paskutinio dešimtmečio tendencija, kai palūkanos už skolas tik mažėjo, o pinigų tik daugėjo, tačiau dabar, ekonomisto manymu, reikia suvokti, kad ta era baigėsi ir prasidėjo naujas ciklas, kuriame palūkanos didės ir pinigų pasiūla mažės.
„ECB naudoja restrikcinę politiką, o čia skatinamoji politika, dar labiau vartoti, kelti infliaciją ir pan. Maža to, tai pavadinama antiinfliaciniu planu, kas yra visiškai vienas kitam prieštaraujantis dalykas. Paskaičius darosi šiek tiek baugoka, nes jeigu pas mus ateis recesija, reikia suprasti, kad biudžeto pajamos nukentės, mokesčių surenkamumas nukentės ir, maža to, nebus gautų pinigų, bus tik išleisti pinigai“, – tvirtino ekonomistas.
„Jeigu mes iš skolintų pinigų pridalinsime ir nusimušime mokesčius, tai ateis ta diena, kai turėsime ne investuoti į ekonomiką ar jos plėtrą, bet tiesiog turėsime mokėti šiandieninės opozicijos pateiktų siūlymų skolas su didesnėmis palūkanomis. Tai yra labai pavojingas žaidimas ir, panašu, kad yra žaidžiama visiškai prieš ekonominę logiką“, – pridūrė jis.
Jam pritarė ir „INVL Asset Management“ vyr. ekonomistė I. Genytė–Pikčienė, aiškindama, kad politikų pasiūlymai turėtų būti pamatuoti, įvertinant, ar jie yra tvarūs fiskaline prasme, neišbalansuojantys viešųjų finansų ir nedidinantys biudžeto deficito ar valdžios sektoriaus skolos.
„Kalbant apie opozicijos pasiūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio mažinimo ir kitų horizontalių priemonių, tai tokie pasiūlymai nėra taiklūs, jie yra labai horizontalūs ir infliacijos akivaizdoje nėra nutaikyti į pažeidžiamiausių visuomenės sluoksnių situacijos gerinimą. Jie situaciją gerina netgi tiems gyventojams, kurie kuo puikiausiai gali patys savarankiškai susitvarkyti su kylančiomis kainomis“, – tikino ekonomistė.
„Turint omenyje išaugusį neapibrėžtumą, karą kaimynystėje ir agresorių kaimynystę bei papildomus valstybės prioritetus, kurie paaštrėjo tokiomis aplinkybėmis, mes jokiais būdais negalime švaistyti viešųjų išteklių nepamatuotai, nes atitinkamai tai nėra tvaru fiskaline prasme“, – pridūrė ji.
Lietuva kol kas gali džiaugtis puikia fiskalinės drausmės istorija
I. Genytė– Pikčienė aiškina, kad Lietuva bent jau kol buvo puikiai vertinama šalis fiskalinės drausmės istorijos atžvilgiu. Tačiau, pasak jos, atsižvelgiant į perspektyvas, reikia turėti omenyje, kad šaliai reikės grįžti prie subalansuoto ar netgi perteklinio biudžeto.
„Lietuva gali tikrai džiaugtis savo puikia fiskalinės drausmės istorija iki pandemijos. Po pandemijos mums taipogi pavyko visai sėkmingai suvaldyti tiek skolos augimą, tiek biudžeto deficito raidą, todėl situacija kol kas yra tikrai labai gera, bet visgi, vertinant perspektyvas, žinoma, kad reikės grįžti prie fiskalinės drausmės taisyklių ir subalansuoto ar net perteklinio biudžeto“, – teigė „INVL Asset Management“ vyr. ekonomistė.
„Norint tą padaryti, reikia užsitikrinti tvarius pajamų šaltinius, kalbant apie biudžetą, ir atitinkamai suvaldyti išlaidas, kai kurių nepagrįstų išlaidavimo sprendimų atsisakyti ir pradėti vėl atidžiai gyventi pagal kišenę“, – sakė ji.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi Seimo opozicija parengė rezoliuciją. Opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui, tarp kurių yra PVM maistui ir akcizų kurui mažinimas.
Tuo tarpu šią savaitę kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė kritiškai pasisakė dėl sprendimų, sprendžiant ekonomines problemas tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pasak jos, šiuo metu Lietuvos Vyriausybės bei kitų politikų planuose neatsispindi atsižvelgimas į pasaulinės ekonomikos situacijos blogėjimą.
Buvusi prezidentė tvirtino, kad visi planai apie papildomas lėšas, antiinfliacinius paketus, turi atsižvelgti į pasaulinės ekonomikos lėtėjimą bei faktą, kad lėšų dėl ekonomikos susitraukimo gali tiesiog nebūti. Anot jos, to kol kas nesigirdi, o politikų kalbos tebėra tokios, kokios buvo taikos, augimo ir klestėjimo laikotarpiu.