Indrė Genytė–Pikčienė

Mano investicija 2024. Indrė Genytė-Pikčienė. Lietuvos ekonomikos perspektyvos: lengvas sprintas, bėgimas su kliūtimis, ar karinis kliūčių ruožas?

Euro zonos gamintojai gyvena niūriomis nuotaikomis, o infliacija atsitraukia – ekonomistai prognozuoja, kad dėl tokių aplinkybių Europos Centrinis Bankas (ECB) bazines palūkanų normas gali mažinti dažnesniu intervalu nei prognozuota anksčiau. Pasak jų, egzistuoja nemaža tikimybė, kad dar vienas apka...

Vyriausybei nusprendus, kad kitais metais minimali mėnesio alga šalyje didės iki 1038 eurų – daugiau nei 12 proc. – kai kurie ekonomistai tokį šuolį vadina agresyviu ir galinčiu sukelti problemų. Anot jų, maitinimo, baldų, tekstilės sektoriams tai gali būti skausminga, taip pat įspėjama apie riziką ...

Skolininkams aktualios tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“ lėtai, bet užtikrintai kopia žemyn, o finansų rinkos beveik neabejoja, kad Europos Centrinis Bankas rugsėjį antrą kartą šįmet apkarpys palūkanas. Tiesa, pasak „Delfi“ kalbintų ekonomisčių, rinkose jau imama kalbėti ir apie trečią palūkanų...

Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad Europos centrinis bankas (ECB), atsižvelgdamas į euro zonoje dar nepasiektą 2 proc. infliacijos lygį, artimu metu nesiims drastiškai mažinti bazinių palūkanų normų. Tačiau, anot jos, institucijos sprendimą rugsėjį bei gruodį paveik...

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pritaria dalies ekonomistų mintims, kad šiuo metu būsto įperkamumas šalyje yra itin žemas. Anot jo, šiuo metu yra ženkliai daugiau žmonių norinčių pirkti būstą, negu galinčių tai padaryti.

Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus....

Jau pusmetį euro zonoje laikosi aukštas palūkanų normų lygis, tačiau beveik neabejojama, kad reguliuotojas ketvirtadienį dar nekeis šio savo kurso. Ekonomistų teigimu, nors infliacijos tempas stabilizuojasi, Europos Centrinis Bankas laukia išsamių darbo užmokesčio rodiklių, o palūkanų kreivė žemyn p...

Nerimą dėl Lietuvos saugumo situacijos pabrėžiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad apie gynybos mokesčio idėją šiame kontekste kalbėti tiesiog būtina. Visgi verslo atstovų ir ekonomistų nuomonės šiuo klausimu išsiskiria. Kol vieni mano, kad reikėtų įvesti ilgalaikį ir pl...

Šiemet keliais mėnesiais vėl prailgintas pensinis amžius, o 2026–aisiais dirbti teks iki 65 metų. Tačiau norvegai ar islandai dirba dar ilgiau, o kai kurios valstybės sau kelia itin ambicingus tikslus, pavyzdžiui, Danijoje 2050 metais, planuojama, pensinis amžius pasieks 72 metus. Delfi pasiteiravo ...

Baigėsi ribotų investavimo galimybių periodas, tad gyventojai turi vis daugiau būdų „įdarbinti“ sutaupytus 20 mlrd. eurų, teigia ekspertai. Jie sutaria, kad investicijos į būsto nuomą Lietuvoje yra mačiusios ir geresnių laikų, tačiau tikėtina, jog mažėjant palūkanų normoms jie dar sugrįš.

Atvėsusioje nekilnojamojo turto (NT) rinkoje artimiausiu metu ryškių pokyčių nebus, tačiau kai kurie jos dalyviai ir ekspertai prognozuoja padėties pablogėjimą sektoriuje, o kartu ir kainų kritimą. Komentuodami geriausią laiką pirkti būstui, jie rekomenduoja neprisirišti prie išaugusių palūkanų norm...

Per pandemiją Lietuvai pavyko išvengti metinio BVP kritimo, tačiau šiems metams beveik užtikrintai žadamas neigiamas rezultatas. Ekspertai sako, kad šią iš pirmo žvilgsnio neįprastą situaciją paaiškina šalies ekonomikos specifika. Kitų metų prognozės taip pat imamos koreguoti į prastesnę pusę.

Stagnuojant vidaus ir eksporto rinkoms, šiemet bus sektorių, kur galimybės kelti algas bus kuklesnės arba jau išsemtos. Kasmet po dešimtadalį – tiek įprastai augdavo algos ir darbuotojai prie to jau buvo pripratę, tačiau ekonomistai sako, kad išlepome, o dviženklis algų augimas nėra natūralus reiški...

Pastaruosius porą metų Lietuvos ekonomiką stipriai į priekį traukęs pramonės garvežys lėtėja. Kaip pastebi ekonomistė, tokio pramonės augimo, kokį stebėjome pastaruosius metus, jokia šalis nematė. Tad jau dėl to, tokių gerų metų tikėtis nebereikėtų. O be to, išlieka ir dar ne viena kita rizika, kuri...

Gyventojai šiemet iš dalies atgaus pernai prarastą perkamąją galią, o infliacija rodys išsikvėpimo ženklus, sako ekonomistai. Tačiau kainų kritimas ir, tuo labiau, grįžimas į ikipandeminį lygį liks neišsipildžiusiu lūkesčiu. Pavienių maisto produktų kainoms sumažėjus, bendro jų pigimo taip pat never...

Kainos, nors ir tik po truputį, vis tiek auga, skelbia „LNK Žinios“. Nepaisant, kad žaliavos pinga, tai neatsispindi prekių, kurias įsigyja galutinis vartotojas, kainose. Kodėl? Ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, tą gali lemti daug priežasčių.

Karas Ukrainoje trunka jau ilgiau nei metus, tačiau rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“ Lietuvoje sėkmingai plečiasi. Lietuvos gyventojai čia ieško pigesnių prekių, todėl verslo reputacija ar vertybės jiems nerūpi, praneša LNK žinios.

Smarkiai pabrangęs maistas dar neatgrasė Lietuvos gyventojų nuo ištikimybės pamėgtiems prekių ženklams, o vartojimo įpročiai keičiasi vangiai, stebisi ekonomistai. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu kainų spaudimas vartotojams gali atlėgti, bet čia bus svarbus ir pačių pirkėjų elgesys, pran...

Karas skaičiuoja metus. Atrodo, kažkiek prisitaikėme, nejučia leidome sau atbukti. Atsiribojome nuo aštraus suvokimo siaubo, nes jis paralyžiuoja bejėgyste, kurios dabar sau leisti tiesiog negalime. Ir net tokiame kontekste, kuomet geopolitinis neapibrėžtumas niekur nedingo, funkcinio aiškumo kasdie...