Statistikos departamento duomenimis, prekės per metus pabrango daugiau nei 21 proc., o paslaugos – beveik 12 proc. Kodėl infliacija nesitraukia?
INVL vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė svarstė, kad tam reikia laiko.
„Stebėdami tendencijas tarptautinėse žaliavų rinkose, matome jau kurį laiką gana reikšmingus žaliavų kainų kritimus. Pramoniniai metalai yra atpigę labai reikšmingai, taipogi susitraukusios ir maisto žaliavų kainos. Nuo aukštumų, stebėtų pernai metais pirmojoje pusėje, kaip ir norėtųsi, kad tas impulsas iš tarptautinių žaliavų rinkų palaipsniui pasiektų ir galutinį vartotoją.
Ypatingai, kai ir ta baisioji energetikos krizė, kuri išties žadėjo labai sudėtingą žiemą, su aukštomis tiek šildymo, tiek elektros energijos kainomis, realybėje nebuvo tokia baisi ir kainos netgi yra grįžusios į prieškarinį lygį.
Tokiomis aplinkybėmis atrodo, kad palankių vartotojams impulsų yra išties nemažai, norėtųsi, kad jie galiausiai pasiektų ir galutinį vartotoją, ir prekybos centrų kainas. Bet, matyt, tam reikia laiko, kad tas impulsas nuvilnytų per pridėtinės vertės grandines“, – „LNK Žinioms“ komentavo ekonomistė.
Maža konkurencija, išbandymai ir neapibrėžtumas
Kita vertus, ką pabrėžė I. Genytė-Pikčienė, kaina yra paklausos ir pasiūlos sankirtos taškas, ir jei vartojimo apetitas nesikeis, nesikeis ir kainos.
Visgi, anot ekonomistės, vartotojų apetitas, bent jau perkant maisto produktus, lyginant su praėjusiais metais, sumažėjo.
„Matome, kad mažmeninės prekybos apyvartos sausį netgi pakilo, lyginant su atitinkamu laikotarpiu metais anksčiau, ir tai rodo, kad tiek aukštos kainos, tiek ir kiti nepalankūs veiksniai neverčia labai radikaliai keisti gyventojų elgsenos.
Kalbant apie maisto prekes, maisto vartojimo apimtys, atmetus kainų įtaką, yra mažesnės nei pernai metais, tai jau rodo, kad maisto kainų kilimas, kuris išties buvo reikšmingas ir didelis, veikia gyventojus, verčia juos rinktis prekes su akcijomis, nuolaidomis, alternatyvių prekės ženklų prekes, kurios yra pigesnės“, – dėstė pašnekovė.
Kas gi kaltas dėl kainų prieaugio, pasak jos, nustatyti sunku, bet esą gali būti įvairių priežasčių.
„Kiekvienos prekės pridėtinės vertės grandinėje yra įvairių situacijų: tiek apie konkurencinius klausimus tam tikri segmentai byloja – kur konkurencija mažesnė, ten ir kainų spaudimas kuklesnis. Kitu atveju yra, matyt, ir tokių ekonomikos dalyvių, kurie susiduria su didžiuliu neapibrėžtumu, energetikos sąnaudų spaudimu, darbo užmokesčio sąnaudų kilimu, ir tas visas išbandymų komplektas, matyt, jiems nepalieka nieko kito, kaip kainas kilstelėti. Ir atitinkamai tvarkytis su šiais įvairiais išbandymais, ypatingai kai ateitis yra pakankamai miglota ir neapibrėžtumas didelis, o kreditavimo aplinka tik aštrėja dėl kylančių palūkanų normų“, – pasakojo I. Genytė-Pikčienė.
„Tokio vienareikšmio atsakymo, kas gi kaltas, matyt, net ir neįmanoma surasti“, – sakė ji.
Neatmeta defliacijos
Visi ekonomistai, pasak pašnekovės, prisiprognozavo, kada prekių kainos kris, daug prognozių buvo netaiklios.
„Atrodė, kad po tokio didžiulio infliacijos šuolio, kurį stebėjome pernai, šįmet jau yra pasiektas pakankamai netvarus infliacijos lygis ir turėtų šie metai infliacijos prasme būti lengvesni. Bet pirmieji mėnesiai yra vis dar lipnūs, matome, kad infliacija yra jau antrą mėnesį iš eilės ne tokia ir nedidelė, čia, matyt, užtruks, kol į tas bendrąsias tendencijas sureaguos visa tiek gamybos, tiek pardavimo pridėtines vertės grandinė“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ji teigė nedrįstanti atmesti scenarijaus, kad šįmet stebėsime net ir keletą defliacinių mėnesių, nes neapibrėžtumo ir nepalankių makroekonominių aplinkybių vartojimui, anot ekonomistės, yra tikrai nemažai.
Visą „LNK Žinių“ pokalbį su I. Genyte-Pikčiene galite rasti čia: