Dar prieš naujuosius metus sakėte, kad nebus nei karo, nei sankcijų. Kaip manote, kodėl suklydote?
Mano spėliojimai buvo grįsti, pirmiausia, tuo, kad karinė operacija Ukrainoje su tokia Rusijos armija, kokia yra dabar, ir tokiomis Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, kokios yra dabar, baigsis Maskvos pralaimėjimu, kas iš tikrųjų jau ir vyksta.
Ir man atrodė, kad Putinas – žmogus, kuris tai supranta, todėl ir užsiėmė Vakarų ir Ukrainos šantažu, bandydamas pasiekti kažkokių vietinės reikšmės tikslų. Kai buvo pripažintos pseudorespublikos Donbase, buvau praktiškai įsitikinęs, kad taip ta istorija ir baigsis, jis pripažins tų darinių nepriklausomybę, galbūt pradės vietinės reikšmės karą, siekdamas užimti visas Donecko ir Luhansko teritorijas, o tada sustos.
Vakarai, žinoma, visa tai atitinkamai įvertins – pagal bendrai sutartą poziciją. Maniau, kad tai menkas negalavimas, tačiau, pasirodo, viskas žymiai blogiau: tikrai nenumaniau, kad susidursime su tokiu klinikiniu realybės nesuvokimu, paskatinsiančiu ryžtis didelio masto karui.
Ketvirtadienį, pirmą karo dieną, rublis skaudžiai krito, o paskui pradėjo kilti. Kai Bidenas žurnalistams rėžė kalbą apie sankcijas, Rusijos valiuta tik stiprėjo...
Ketvirtadienį rinkos sureagavo į tai, kad amerikiečiai įvedė sankcijų keturiems bankams, o britai įvedė sankcijų bankams, kurie neturi absoliučiai jokios įtakos ir buvo įsteigti iš esmės darbui su Krymu, aptarnavo gynybos sektorių. Arba jau seniai gyveno su sankcijomis, pavyzdžiui, bankas „Rossija“. Vakarykščiai ir užvakarykščiai įvykiai situaciją drastiškai pakeitė...
Vakarai reaguoja į karinių veiksmų mastą ir atitinkamai projektuoja ateities situaciją. Taip, karas prasidėjo, bet mes nežinojome, kaip seksis Ukrainai, galėjome tik numanyti, kad Putinas eis viena kolona, kaip kad atėjo iki Gorio (Sakartvele 2008 metais), o tada atskubės dar vienas Macronas ir pradės dėl kažko ten su juo tartis. Tik šiuo atveju ketvirtadienį ir penktadienį visas pasaulis pamatė šios operacijos mastą, pamatė, kad Ukraina priešinasi, tad situacija neatrodo be išeities. Visi supranta, kad Putinas nesustos. Jis psichiškai ligotas žmogus, priešais jį – branduolinis mygtukas, tad neatmetu galimybės, kad bus panaudotas taktinis branduolinis ginklas. Ir, kaip sakė Bidenas, arba bus Trečiasis pasaulinis karas, arba mes jį sunaikinsime.
Todėl sankcijos ėmė griežtėti, jų vis daugės – sniego gniūžtės efektas. Manau, kad mes išvysime visišką oro erdvės blokavimą, bet kokių tranzitinių sprendimų atsisakymą. Greičiausiai sulauksime kažkokių rimtų padarinių Rusijos Federacijos piliečiams, gyvenantiems užsienyje. Atšauks visas vizas. Manau, bus dar daug visko – priklausomai nuo to, kaip pasaulis reaguos į tai, kas vyksta. Todėl, kad apima vis didesnis siaubas ir pagaliau visi supranta, kad nestabdyti Putino paprasčiausiai neįmanoma.
Nes tai žmogus, su kuriuo dėl nieko susitarti nepavyks, su juo neįmanomos jokios derybos. Jis kaip naujasis Saddamas Huseinas. Tai reiškia, kad, nors ir pavyktų jį sustabdyti pusiaukelėje, kaip kad buvo 1991 metais, vis tiek bus 2003-ieji.
Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga sankcijoms pasirinko kelis Rusijos bankus. Kokiais kriterijais vadovavosi?
Labai aišku, kodėl buvo pasirinktas „Sberbank“ – kaip pats didžiausias bankas. Tik jam pritaikytos sankcijos buvo ne visai sunaikinančios – tokios, kad priverstų atsitokėti, bent jau aš taip manau. VTB arčiau valdžios, Kostinas visada bankininkų bendruomenėje buvo pats aktyviausias Kremliaus apologetas. „Okrytije“ – faktiškai absoliučiai valstybinis bankas. Bankas „Rossija“ seniai varžomas sankcijų ir nebedirba su doleriais, nežinau, kodėl jo atveju scenarijus kartojasi. Nesuprantu, kodėl nėra „Gazprombank“, panašu, kad baiminamasi paliesti energijos tiekėjus. Jungtinėse Valstijose prieš pusantro mėnesio senatorius Bobas Menendezas pateikė įstatymo projektą dėl sankcijų, jame buvo minima penkiolika didžiausių Rusijos bankų. Jis kol kas nepriimtas, bet visi tie bankai – ir „Alfa“, ir VTB, ir „Sber“ – jame. Manau, kad iš dalies tai buvo protingas, iš dalies spontaniškas pasirinkimas.
Nesakyčiau, kad tai katastrofa. Blokuojami VTB aktyvai ir sąskaitos Jungtinėse Valstijose ir Jungtinėje Karalystėje, jis neturi teisės atlikti pervedimų dolerių zonoje. Na, ir tas pats „Promsviazbank“ netenka galimybės atlikti operacijų visose užsienio rinkose, tampa praktiškai rublių banku, kaip ir bankas „Rossija“. Klientams tai reikš negalėjimą dirbti užsienyje, pirkti internetinėse parduotuvėse, nes visi jie vienaip ar kitaip praktiškai visi susiję su atsiskaitymu doleriais. Ir greičiausiai daugiau nieko. Yra tūkstančiai būdų tas sankcijas apeiti. Bet kuris tų bankų klientas, gaunantis pajamų didžiulėse valstybinėse struktūrose, turi galimybę atsidaryti sąskaitų kituose bankuose, kurie į sankcijų taikinį dar nepateko, ir atlikti mokėjimus per juos.
Vėliau paaiškėjo, kad į sankcijų taikinį patekę bankai bus atjungiami nuo SWIFT sistemos. Tai ką nors keičia?
Lyginant su pirmuoju sankcijų suduotu smūgiu, po kurio bankai buvo atkirsti nuo sąskaitų doleriais, tai drastiškai situacijos nekeičia. Tai labiau politizuotas klausimas. Apie tai jau daug rašyta – čia juk tik atsiskaitymo sistema, kažkaip sukomės, kai jos dar nebuvo. Ir bet kuris į ribojimų lauką patenkantis bankas su visais bankais-gavėjais gali aptarti kitą apsikeitimo informacija formą. Galima siųsti faksus, naudotis elektroninio parašo sistema, naudotis teleksu. Aišku, tai bus labai jau netechnologiška, labai lėta. Ta pati telekso sistema – nežinia, ar Vakarų bankai ja dar naudojasi. Rusijos bankams ir jų partneriams Vakaruose teks apsišarvuoti kantrybe ir pasistengti. Todėl atribojimas nuo SWIFT – iš esmės ne fundamentali, o techninė problema. O tai jeigu nuo SWIFT nušalintų visą Rusijos bankų sistemą...
Kaip vertinate tokią tikimybę?
Vertinu kaip menkai tikėtiną. Kuo šiuo atveju kliaujamasi? Bankai, kurie atsidūrė ribojimų taikinyje – tai praktiškai 70 proc. Rusijos bankų sistemos aktyvų. Tų bankų klientai jau patyrė didelių nepatogumų atlikdami atsiskaitymus užsienio valiuta. Tai reiškia, kad ekonomine veikla užsienyje užsiimantys savo partnerių akyse jau prarado pasitikėjimą. Jiems reikia atlikti avansinius mokėjimus, naudotis kažkokiomis fiktyviomis sąskaitomis, o tai labai apsunkina visas operacijas. Svarbiausia tai, kad, jeigu iš 45 jūsų klientų trys pateko į visų įmanomų sankcijų taikinį, jūs 35 kartus pagalvosite, ar turėti su jais reikalų. Tai visos šalies kaip normalios rinkos diskreditacija. Be to, turime konkrečiai prieš Putiną nukreiptų sankcijų – jis papildė sąrašą, kuriame jau Kim Jong Unas, Assadas ir Lukašenka. Tai pats stipriausias signalas, kad atsidūrė minų lauke.
Supratau, kad amerikiečių logika – smogti labai galingą simbolinį smūgį: „Mes labai apsunkinome gyvenimą didžiajai daugumai kreditinių kortelių turėtojų“.
Ar galime sakyti, kad ekonominiai sankcijų padariniai skaudžiau pasijus būtent Rusijos regionų gyventojams, o ne sočiai gyvenantiems sostinės žmonėms?
Spėju, kad asortimentas mūsų parduotuvėse pastebimai sumenks, ypač ilgalaikio vartojimo prekių sektoriuje, viskas pastebimai pabrangs. Ir nemanau, kad provincijos situacija, lyginant su Maskvos, bus blogesnė. Greičiau jau priešingai, nes sostinėje ir finansinių paslaugų mastas, ir finansinių produktų kokybė, ir tiekimo grandinės sudėtingesnės, tad ir sutrikimai bus rimtesni.
Jūs paminėjote Sibirą, kuris kartu su Tolimaisiais Rytais laikomas Kinijos ekonominių interesų zona. Kaip manote, ar ji gali pabandyti pasinaudoti pasitaikiusia proga, kai Rusija atsidūrusi izoliacijoje, ir veikti aktyviau?
Nemanau, kad Kinija bandys pasinaudoti šia situacija, o ir kaip galėtų tai padaryti? Greičiau jau atsiribos nuo Rusijos, galbūt ne atvirai. Pekinas jokių sankcijų tikrai netaikys. Tiesiog stebės ir lauks. Jau matėme, kaip kai kurie Kinijos bankai nutraukė finansavimą Rusijos sutartims dėl naftos tiekimo. Tai nereiškia, kad Kinija atsisako pirkti. Tik bankai nenori atlikti avansinių mokėjimų už bendroves, perkančias naftą, nes baiminasi atsidurti Jungtinių Valstijų sankcijų taikinyje. Nemanau, kad dabar Kinija imsis didinti savo ekonominę galią, rizikuodama susigadinti ekonominius santykius su Vakarais.
Jungtinių Valstijų valdžia jau anonsavo įšaldysianti Centrinio banko aktyvus ir rubliui žadėjo laisvąjį kritimą. Manote, kad Rusijos valiuta dar labiau nuvertės?
Ir tada lieka tik juanis, grynieji Centrinio banko seifuose ir auksas. Grynųjų maždaug 35 mlrd. dolerių, gyventojų indėliai doleriais – 80 mlrd. Net jeigu Centrinis bankas pasiims visus grynuosius ir padalins bankams kaip pastiprinimą grynųjų kasoms, to gali nepakakti, jeigu rytoj visi žmonės panorės atsiimti savo pinigus. Antras svarbus dalykas: kam Rusijoje reikalingi juaniai – štai kur klausimas. Trečias klausimas susijęs su auksu. Kai sankcijos nusitaikė į Venesuelos banką, jeigu neklystų, 2019 metais, jie pabandė parduoti 2 ar 3 tonas aukso. Buvo priverstas užsisakyti rusų lėktuvą, gabenti tą auksą į Ugandą, ten jį lydyti ir tada skraidinti į Turkiją, kur pardavė už grynuosius. Dvi tonas. Mes rezerve turime 2000 tonų. Kam ir su kokia nuolaida mes galime civilizuotai jį parduoti? Galiausiai, geriausiu atveju, už jį vis tiek gautume dolerių grynaisiais.
Vidutinis valiutinės prekybos Maskvos biržoje mastas sunkiomis dienomis siekia beveik 2 mlrd. dolerių. Eilinę dieną – 700-800 mln. dolerių. Įsivaizduokime, kad kyla panika. Ketvirtadienį tik labai didelės Centrinio banko pastangos padėjo išlaikyti kursą prekybos pradžioje, o paskui jis stabilizavosi. O kas bus, jeigu rinkoje Centrinis bankas dalyvauti negalės? Grįšime į 98-uosius metus.
Bet šiandien Centrinio banko atstovai kalbėjo labai ramiai. „Rusijos centrinis bankas turi pakankamai išteklių ir reikiamų finansinių instrumentų, kad būtų išlaikytas finansinis stabilumas ir pasirūpinta nenutrūkstama finansų sektoriaus veikla...“.
Bet atstovai sakė, kad finansinį stabilumą garantuoja...
Finansinio stabilumo užtikrinimas – tai grynieji bankų kasose, galimybė gauti paskolą, ją padengti, tai galimybė bendrovėms prireikus gauti pinigų atlyginimams ir infliacijos kontrolė. Apie kursą jų pranešime neužsiminta, Centrinis bankas – labai profesionali organizacija, papildomų įsipareigojimų tokiu sunkiu metu tikrai neprisiims. Pasikartosiu: manau, kad penktadienio ir savaitgalio įvykiai pirmadienį sukels nemenką paniką.
Ką jūs galvojate apie sankcijų poveikį Rusijos aviacijos pramonei? Neužteko to, kad Europos Sąjunga įvedė draudimą tiekti dalis lėktuvams – reikėjo dar ir reikalavimo grąžinti lizingu pirktus orlaivius...
Manau, kad visa tai virs dideliu konfliktu. Man atrodo, kad niekas tų lėktuvų negrąžins. Jeigu juos grąžintų, tai reikštų viso sektoriaus žlugimą. Nes, jeigu grąžinate tuos orlaivius, o tada situacija pagerėja, visi nuo jūsų suks nosį. Kol iš naujo pasirašysite tas sutartis, mažiausiai pusę metų negalėsite vykdyti jokių užsienio skrydžių. Juolab dangus uždarytas ne visur, galbūt kai kurias kryptis bus galima ir toliau aptarnauti. Bet kokiu atveju manau, kad Rusija atsisakys juos grąžinti. Ir toliau mokės įmokas, gal sulauks ieškinių, bet tai truks labai ilgai.
Bet juk tais lėktuvais negalės praktiškai niekur nuskristi...
Taip, bet, jeigu neklystu, koronaviruso pandemijos metu tarptautinis eismas sumenko net 60 proc., o Rusijos viduje ne tik išsilaikė, bet dar ir išaugo. Tad reikia aptarnauti kryptis šalies viduje. Atidavę ilgo nuotolio lėktuvus, nebegalės be pertraukos nuskristi net iki Vladivostoko. Net iki Irkutsko. Manau, kad oro erdvės uždarymo pasekmė – po savaitės pasijusiantis tarptautinio susisiekimo praradimas, bent jau su Vakarais. Kinija uždaryta jau seniai dėl koronaviruso. Geriausiu atveju lieka Tailandas, Maldyvai, Turkija.
Kaip manote, ar Jungtinės Valstijos prisijungs prie aviacinių Europos Sąjungos sankcijų?
Be jokios abejonės.
Volodymyras Zelenskis kreipėsi į „Visa“ bei „MasterCard“ su prašymu nutraukti operacijas Rusijos Federacijoje. Ką jie ketina daryti?
Galiu tik pasakyti, kad komercinės bendrovės šiuo metu labai atidžiai seka įvykius Ukrainoje. Pavyzdžiui, matėme, kaip Elonas Muskas ką tik paskelbė Ukrainoje užtikrinsiantis palydovinį internetą „Starlink“, nors niekas to taip greitai nesitikėjo. Buvo laiškas Cookui dėl „Apple“ produkcijos draudimo Rusijoje, manau, kad ten pokyčių taip pat gali būti ir labai greitai. Verslas į tokius prašymus neabejotinai reaguoja, nereikia jų nuvertinti. Žinoma, „Visa“ ir „MasterCard“ gali veikti tik išvien, jeigu viena bendrovė dėl moralinių priežasčių pasitrauks iš rinkos, antroji taip pat joje nepasiliks. Manau, kad abi tikrai gali trauktis.
Kas šiais metais laukia Rusijos BVP?
Ar tai ilgam?
Šiandien ką nors prognozuoti sunku. Kaip klostytis situacija Ukrainoje, paaiškės per artimiausias dešimt dienų. Jeigu niekas nepasikeis, Rusijos laukia labai skaudus pralaimėjimas. Tai, ką matome šiandien – nesugebėjimas para iš paros pasistūmėti į priekį nė viena kritine kryptimi. Pastarąsias dienas Ukraina gauna didelę karinę pagalbą ir jos gaus dar daugiau. Jungtinės Valstijos iš Kongreso paprašė 6 mlrd. dolerių, kurie, greičiausiai, jau antradienį bus skirti. Tai reiškia, kad ginkluotės srautas nesiliauja, tai „Bayraktar“, tai „Stinger“, tai „Javelin“. Jie stovės kiekviename kieme ir taikysis į kiekvieną rusišką objektą.