14 straipsnių
Vladislavas Inozemcevas – Poindustrinių tyrimų centro Maskvoje direktorius, specialusis Artimųjų Rytų žiniasklaidos tyrimų instituto (MEMRI) konsultantas Rusijos žiniasklaidos studijų klausimais.
V. Inozemcevas yra Rusijos ekonomistas ir politologas, besispecializuojantis globalių ekonomikos problemų, žinių ekonomikos vystymo Vakaruose ir trečiojo pasaulio valstybių modernizavimo klausimais Rusijos istorijos ir dabartinės politikos kontekste.
Jis Maskvoje įsteigė Poindustrinių tyrimų centrą, nuo tada jam vadovauja. Direktoriaus pareigas derina su dėstymu Maskvos valstybiniame universitete ir Aukštojoje ekonomikos mokykloje, bendradarbiauja su amerikiečiais (Johnso Hopkinso universitetu bei Strateginių ir tarptautinių studijų centru (CSIS)) bei europiečiais (pavyzdžiui, Vokietijos tarptautinių santykių taryba Berlyne, Vienos Humanitarinių mokslų institutu bei Varšuvos Pažangiųjų studijų institutu).
V. Inozemcevas 2009–2011 metais dirbo Rusijos ekonomikos modernizavimo komisijos prie prezidento Dmitrijaus Medvedevo patarėju, 2012 metais buvo vyriausiasis Michailo Prochorovo patarėjas kandidatavimo prezidento rinkimuose klausimais, 2013–2014 metais dirbo Rusijos „Atviroje vyriausybėje“.
Rusijai 2014 metais pradėjus karą Ukrainoje, Rusiją paliko, šiuo metu gyvena Vašingtone.
V. Inozemcevas parašė daugiau nei dvidešimt knygų, yra „Neue Zürcher Zeitung“, „NRC Handelsblad“, „The Independent“, „Gazeta Wyborcza“ ir „La Razon“ skiltininkas.
Šiomis dienomis buvo minimos 85-osios Antrojo pasaulinio karo Europoje pradžios metinės. Jau kelerius metus daugelis analitikų ir politikos formuotojų kalba apie dar vieno karinio konflikto, kuriame Rusija galėtų tapti pagrindine Vakarų pasaulio varžove, tikimybę.
Rusija yra priklausoma nuo Kinijos, bet Pekinas norėtų, kad Rusijos ir Ukrainos karas baigtųsi. Kremliuje Pekino politika kelia susierzinimą. Bankams įvestų sankcijų laikymasis – Kinijos spaudimo Rusijai instrumentas. Karas domina Kiniją dėl įvairių priežasčių, o Rusija jai rodo, kaip nereikia karia...
Pirmaisiais Rusijos karo prieš Ukrainą etapais atrodė tikėtinos hipotezės, kad Rusija nepajėgs kompensuoti milžiniškų karinės technikos (tankų, pėstininkų kovos mašinų ir artilerijos) praradimų, o šaudmenų gamyba nesusilygins su jų eikvojimo tempu. Visgi kol kas nieko panašaus nevyksta. Kita vertus,...
Aleksejaus Navalno mirtis sukėlė audringą emocinę Vakarų lyderių reakciją. JAV prezidentas Joe Bidenas specialiame kreipimesi pabrėžė neabejojantis, kad už tai, kas atsitiko, atsakomybė tenka Vladimirui Putinui.
Pastaraisiais mėnesiais daugybė Vakarų ekspertų ir politikų reiškia abejonių ne tik dėl būtinybės remti su Rusija kariaujančią Ukrainą, bet ir dėl Kremliaus režimui ir visai šaliai dėl tarptautinės teisės pažeidimų pritaikytų sankcijų efektyvumo.
Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis rusų ekonomistas Vladislavas Inozemcevas pripažįsta klydęs, kai karo pradžioje prognozavo per metus įvyksiančią Rusijos ekonomikos griūtį. Interviu „Delfi“ pašnekovas paaiškino, kad jos atsparumą lėmė aibė priežasčių.
Pagrindinė Rusijos politikos problema yra tai, kad ten gyvenantys žmonės stengiasi pagerinti tik savo asmeninę situaciją, bet nebando pakeisti sistemos, sako šiuo metu Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenantis rusų ekonomistas Vladislavas Inozemcevas. „Jei Rusijoje žmogui gyvenime nesiseka, jis kalt...
Dolerio ir euro kursas rublio atžvilgiu šoktelėjo į istorines aukštumas. Didžiojo septyneto (G7) valstybės bei daugybė kitų šalių Rusijai pritaiko vis naujų ir naujų sankcijų. Didžiausią poveikį, anot ekspertų, turės Rusijos centrinio banko aktyvų užsienyje įšaldymas. Be to, įvesta rimtų suvaržymų k...
Ekspertinėje bendruomenėje kalbama apie į egzistavimą dviejų grupuočių – ar „partijų“ – Rusijos valdančiojoje klasėje: sąlyginių „balandžių“, su kuriais sieja liberalius technokratus Rusijos vyriausybėje, ir sąlyginių „vanagų“, galios struktūrų atstovų (esamų ir buvusių).
Paskutinįkart dalyvaudamas Rusijos prezidento rinkimų kampanijoje 2012-aisiais, Vladimiras Putinas sakė, kad Rusijos likimas neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus.
Noras laikyti trokštamus dalykus tikrove – didžiausias Vakarų šalių priešas.
Vladimiras Putinas perskirsto senąją gvardiją. Rusijos prezidentas nori išsiaiškinti, kas gali tikti jo įpėdinio vaidmeniui, mano „Der Standard“ apžvalgininkas Adre Ballinas.
Nereikia būti nausėdomis ar mačiuliais, kad suprastum, jog Rusijos ekonomika grimzta vis giliau. Tiesa, prošvaisčių pastebėta: Rusijos sveikatos ministerija skelbia, kad rusai ėmė mažiau vartoti alkoholio. 2014 m. viena gyventojui jo teko 13,5 l per metus, o pernai – 11,5 l.
Šiemet sukako 16 metų nuo tada, kai Vladimiras Putinas įžengė į Kremlių. Per tiek laiko Rusijos ekonomiką buvo galima pakeisti iš esmės, tačiau to nepadaryta, o šiandien šalies laukia jau labai seniai neregėti sunkumai.
