Ekonomistas, dalyvaudamas laidoje „Delfi interviu“ svarstė, kad gyventojai išankstinės pensijos išeina iš nevilties, ar kai negali rasti darbo. Bet, anot jo, gaunančių išankstines pensijas sąlyginai nėra daug.
„Kol kas aš šitoje vietoje labai didelės problemos nematau. Aš net kaip tik bijojau, kad tam tikras atvejais – kriziniais ir taip toliau, gali taip atsitikti, kad labai daug kas pasinaudos teises išeiti į išankstinę pensiją. Taip nėra, yra palyginti nedaug dar visgi tos išankstinės pensijos gavėjų“, – kalbėjo T. Medaiskis.
Jo nuomone, ilginant pensinį amžių galimybė išeiti į išankstinę pensiją, matyt, vis tiek išliktų.
Kita vertus, ekonomistas teigė, jog apskritai neigiamai vertina išankstines pensijas.
„Aš visą laiką iš viso buvau prieš išankstines pensijas. Manau, jeigu nepasiektas pensijos amžius, žmogus neranda darbo, tai yra nedarbo draudimo problema. Tokį žmogų reikia remti, galbūt net tos pačios išankstinės pensijos dydžiu, bet jam mokėti nedarbo draudimo išmoką, nes čia problema, kad jis neranda darbo“, – aiškino T. Medaiskis.
„Apskritai, aš manau, kad išankstinės pensijos be reikalo yra įsteigtos, priešpensinio amžiaus žmonių problemas reikėtų spręsti nedarbo draudimo priemonėmis“, – pridūrė ekonomistas.
Tiesa, politikai, pasak jo, nėra linkę imtis pokyčių – esą žmogų išvaryti į pensiją lengviau, nei rūpintis nedarbo draudimo priemonėmis.
Į tai, kad daug žmonių Lietuvoje išeina į išankstinę pensiją, dėmesį yra atkreipusi Valstybės kontrolė. Pasak jos, išankstinės pensijos neturėtų būti išeitis sprendžiant žmonių nedarbo problemas.
„Praėjusių metų duomenis palyginę su 2019 metais, nustatėme, kad į išankstinę pensiją išėjo beveik 4,5 karto daugiau asmenų, kurie buvo sukaupę 40 metų ir didesnį stažą. Mūsų nuomone, tam įtakos galėjo turėti įsigaliojusios palankesnės išankstinės pensijos sąlygos. Atvejo tyrimas parodė, kad beveik 86 proc. asmenų likus daugiau nei mėnesiui iki išankstinės pensijos nedirbo. Išankstinės pensijos neturėtų būti įrankis spręsti vyresnio amžiaus nedarbo problemas“, – anksčiau komentavo Valstybės kontrolės vyriausioji auditorė Eivida Šlamė.
Gauti išankstinę pensiją gali tie, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai.
Jei pasirenkama gauti išankstinę pensiją, senatvės pensijos dydis mažinamas po 0,32 proc. už kiekvieną gautos išankstinės senatvės pensijos mėnesį.
Senatvės pensijos dydis nemažinamas, jeigu išankstinę senatvės pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip 3 metus ir skiriant išankstinę senatvės pensiją 2022 m. jam buvo įskaitytas ne mažesnis kaip 40 metų ir 6 mėnesių stažas. Šis stažo reikalavimas naujai skiriamoms senatvės pensijoms kasmet didinamas po 3 mėnesius, kol 2031 m. pasieks 42 metus 6 mėnesius.