Ar JAV parama Ukrainai mažės dramatiškai?
Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala teigė, jog JAV, kaip ir visas pasaulis, šiuo metu išgyvena tikrai sudėtingą laikotarpį.
„Šie rinkimai yra svarbūs, nes paaiškėja labai didelė Kongreso sudėties dalis: visi Atstovų rūmai, trečdalis Senato, taip pat vyksta ir gubernatorių rinkimai, kurie svarbūs gal atskirų valstijų gyventojams.
Tačiau bet kuriuo atveju, JAV šiuo metu, kaip ir visas pasaulis, išgyvena sudėtingą laikotarpį dėl Rusijos agresijos, branduolinės grėsmės, kurią nuolatos Kremlius eskaluoja, dėl finansinės situacijos, kuri yra pakankamai sudėtinga dėl augančios infliacijos ir kitų aplinkybių.
Ir be abejo, funkcionali sistema, kurioje būtų gebėjimas priimti sprendimus, o ne tik vien susiskaldymas yra visų JAV sąjungininkų lūkestis“, – laidoje sakė politologas L. Kojala.
Jo teigimu, įprastai istorija rodo, kad vidurio kadencijos rinkimuose prezidento atstovaujama jėga įprastai patiria nesėkmes.
JAV prezidentas J. Bidenas tikisi, kad demokratams pavyks išlaikyti Senato kontrolę. Anot L. Kojalos, šalies vadovas nori turėti atramą bent vienuose Kongreso rūmuose.
„Ir jeigu kalbėtume apie vienas iš prezidento galių – paskyrimą į įvairias pozicijas, ypatingai – teisėjų. Tai Senatas, kuriame dominuotų respublikonai ko gero reikštų, kad prezidento iniciatyvos mirtų dar net neprasidėjusios.
Nes akivaizdu, kad partijų susiskaldymas yra toks didelis, kad susitarti dėl dalykų, kurie vienytų abi partijas yra vis sudėtingiau ir sudėtingiau. Taigi, prezidentui būtų labai sunku, neturint atramos Senate skirti pareigūnus“, – laidoje „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ sakė RESC direktorius L. Kojala.
Jis teigė, jog prezidento J. Bideno galios sumažėtų, jei tik vieni rūmai atitektų respublikonams.
„Aišku, nepamirškime ir to, kad JAV prezidentas turi tikrai daug galių, vykdomosios galios įsakymus ir gali tam tikra prasme kompensuoti įstatymus, jeigu jų nepavyksta priimti kai kuriais atvejais. Bet tai nėra ta optimali situacija, kurios prezidentas norėtų“, – kalbėjo politologas L. Kojala.
Baiminamasi, kad jei respublikonai švęs didžiulę pergalę, parama Ukrainai gali sumažėti. RESC direktorius L. Kojala teigė, jog situacija gali keistis, be ne taip dramatiškai, kaip galbūt tikimasi.
„Nėra neįmanoma, kad situacija keistųsi, bet yra prielaidos, kurios leidžia manyti, kad galbūt nebus toks dramatiškas pokytis. Jeigu žvelgtume į tuos balsavimus, kurie buvo iki šiol, tai gegužę buvo balsuojama dėl 40 milijonų dolerių paketo, ir dėl jo sutarė didžioji dalis Atstovų rūmų ir senatorių, nepaisant partijų. Nors reikia pažymėti, kad 11 senatorių balsavo prieš ir visi jie buvo respublikonai. Beje, apie 60 Atstovų rūmų narių taip pat balsavo prieš – jie visi irgi buvo respublikonai.
Tai jeigu D. Trumpo judėjimas, kuris turi nuostatą, kad JAV turi būti pirmiausia įgytų daugiau svertų, tai galbūt tas skaičius narių Atstovų rūmuose ir Senate būtų kiek skeptiškesni naujų paketų atžvilgiu, galėtų išaugti. Bet ar tai reikštų, kad savaime sprendimai būtų neįmanomi, parama Ukrainai dramatiškai mažėtų – nebūtinai. Bet tokių pasvarstymų ko gero bus“, – teigė politologas L. Kojala.
Demokratai ieškos naujo vėliavnešio?
Šiuo metu gyvenantis JAV gyvenantis politologas Maksimas Milta laidoje teigė, jog didžiausias visos šalies dėmesys skiriamas toms JAV valstijoms, kurios yra ne iki galo nuspėjamos dėl savo pasirinkimo.
„Ekonomikos padėtis yra pirmas klausimas, pats aštriausias, apie kurį galvoja kiekvienas rinkėjas. Bet mes matome vis didesnį dėmesį skiriama ir vertybiniams klausimams. Tai taip yra neatsiejama nuo vidurio kadencijos rinkimų“, – tikino politologas M. Milta.
RESC vadovas L. Kojala teigė, jog apklausos rodo, jog didesnė visuomenė dalis galvoja, kad būtent respublikonai galėtų efektyviau spręsti ekonominius šalies klausimus.
„Tas pranašumas siekia 10 ir net daugiau procentinių punktų. (…) Prezidentas J. Bidenas, nepaisant priimtų įstatymų, (…) visa tai ko gero nesuteikia jam terpės teigti, kad populiarumas staiga ėmė ir išaugo. O prezidento populiarumas taip pat yra svarbus indikatorius, svarstant, ką pasirinks rinkėjai“, – kalbėjo L. Kojala.
Visuomenės nuomonės apklausos dėl JAV prezidento J. Bideno populiarumo yra tikrai svarbus signalas jam, sakė politologas L. Kojala.
„Nes pagal kai kurias apklausas, jo reitingas yra net žemesnis nei D. Trumpo. Tai turbūt nėra labai aukšta kartelė, bet jos prezidentui pasiekti nepavyksta. Tai yra aktualu ir artėjančių prezidento rinkimų kontekste.
Liko dveji metai, būtų natūralu manyti, kad prezidentas, kuris dirba pirmą kadenciją sieks ir antrosios kadencijos. Bet ir demokratų partijoje tikrai yra svarstymų, ar jis yra tas kandidatas, kuris galėtų būti partijos vėliavnešys“, – kalbėjo jis.
Politologas M. Milta laidoje kalbėjo, jog nėra nerealu manyti, kad respublikonai JAV grįš prie valdžios.
„Tiek kalbant apie vidurio kadencijos rinkimų rezultatus, kuriuos matysime šią savaitę, tiek kalbant apie 2024 metų prezidento rinkimus. Klausimas pirmas – kas bus tie respublikonai, kurie bus išrinkti ir antras – ar respublikonų partijos konsensusas bus vėl susiburti aplink D. Trumpo figūrą“, – laidoje svarstė JAV gyvenantis politologas M. Milta.
Visą LNK laidą „Info komentarai su Arnu Mazėčiu“ žiūrėkite čia: